- ELTOS, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Putino invazija į Ukrainą Lietuvos gynybos politikos iš esmės nepakeitė. Ji tiesiog įrodė, kad einama teisingu keliu, sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sekmadienį NATO Parlamentinė Asamblėjos Gynybos ir saugumo komiteto posėdyje pristatęs pranešimą „Rusijos invazijos į Ukrainą įtaka Lietuvos gynybos politikai“.
Pasak ministro, visuotinės gynybos strategija, paremta nacionaline ir kolektyvine gynyba bei įtraukianti visas civilines institucijas ir visuomenę, veikia.
A. Anušauskas įvardijo priemones, kurios padės dar geriau pasirengti šalies gynybai. Pirmiausia – padidintos išlaidos gynybai. Nuo 2014 metų Lietuva padarė didelę gynybos finansavimo pažangą – pasiektas 2 proc. nuo BVP gynybos biudžetas. Šiais metais išlaidos gynybai padidintos iki 2,5 nuo BVP.
Kalbėdamas apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, ministras atkreipė dėmesį, kad pajėgų parengties lygis taip pat padidintas – kai kurie daliniai galėtų pradėti veikti per kelias valandas. Taip pat sustiprintas karinis rengimas, ketinama didinti šauktinių skaičių. Tuo pat metu A. Anušauskas pažymėjo, kad nuolat teikiant paramą Ukrainai (Lietuva jau yra suteikusi paramos per 100 milijonų eurų, daugiausiai – mirtino efekto ginklų), tenka spręsti mažėjančių ginklų atsargų Lietuvos kariuomenėje klausimą.
Ukraina sulaiko rusų agresorių. Tačiau negalime užmiršti istorijos pamokų. Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui.
„Šiuo metu tai patiria daugelis sąjungininkių. Turėtume glaudžiai bendradarbiauti su gynybos pramone, kad visi poreikiai būtų patenkinti laiku. Privalome padaryti viską, kad būtume visiškai pasirengę ne po penkių ar dešimties metų, bet šiandien, – pabrėžė politikas. Be to, sakė A. Anušauskas, labai svarbus tikslas – tai, kad Lietuvoje būtų daugiau NATO ir JAV pajėgų.
„Stipriname savo priimančiosios šalies paramos pajėgumus – kuriame naujus karinės infrastruktūros objektus ir poligoną bei geriname jau turimą infrastruktūrą. Šis prioritetas yra labai svarbus ne tik ginkluotosioms pajėgoms, bet ir Vyriausybei. Jau visai netrukus mes būsime pasirengę priimti tūkstančius papildomų NATO karių“, – Seimo pranešime cituojamas ministras.
Baigdamas pranešimą, Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė, kad gyvename blogiausioje saugumo situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Ukraina sulaiko rusų agresorių. Tačiau negalime užmiršti istorijos pamokų. Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui. Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride birželį bus gera proga parodyti, kad esame pasirengę pasikeisti ir prisitaikyti prie naujosios realybės. Rusija norėtų matyti mus susiskaldžiusius, bet būtent mūsų vienybė turi tapti stipriausiuoju ginklu“, – pabrėžė A. Anušauskas.
NATO Parlamentinė Asamblėja sekmadienį tęsia darbą Vilniuje. Jos pavasario sesija buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.
Pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra
Pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra, bet kol kas neįgarsinami, teigia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Pažadai yra, bet kol kas jie nėra viešai įgarsinami, tai aš tiesiog laikydamasis to konfidencialumo principo kol kas jų neįgarsinsiu“, – sekmadienį žurnalistams konservatorių tarybos posėdyje sakė ministras.
„Bet su laiku jie bus žinomi visiems“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sakė, kad šie pažadai turėtų tapti vieši dar iki NATO viršūnių susitikimo Madride.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau šią savaitę teigė, kad „aiškių pažadų“ dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo Lietuva kol kas neturi, vyksta diskusijos.
Lietuva tikisi sprendimų dėl regiono sustiprinimo Madride birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti Aljanso tarptautiniai batalionai būtų sustiprinti iki brigados dydžio vienetų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagėgių politikams nesusitarus, VRM rengiasi siūlyti įvesti tiesioginį valdymą
Pagėgių politikams nesusitarus dėl naujo administracijos direktoriaus, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad teiks Vyriausybei nutarimo projektą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. ...
-
I. Šimonytė su EBPO generaliniu sekretoriumi aptarė pagalbą Ukrainai2
Antradienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane, Šveicarijoje, dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matijasu Kormanu) aptarė tar...
-
A. Bilotaitė: pasikartojus migrantų krizei Vyriausybei tektų imtis tų pačių priemonių8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuva susilaukia nepagrįstos kritikos dėl praėjusią vasarą kilusios migracijos krizės suvaldymo. ...
-
Pagėgių politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros
Gresiant, kad Pagėgių savivaldybėje bus įvestas tiesioginis valdymas, vietos politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros: šis klausimas antradienį išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės. ...
-
Kitą savaitę Seimas gali rinktis į neeilinę sesiją
Birželio pabaigoje užbaigęs pavasario sesiją, Seimas jau kitą savaitę, nuo liepos 11 d. gali rinktis į neeilinę sesiją, kuri būtų sušaukta dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. ...
-
Įvertino valdančiųjų ir prezidento santykius: tikėtina, kad trintys išryškės rudenį
Nors, politologų vertinimu, pasibaigusioje pavasario Seimo sesijoje buvo galima įžvelgti valdančiųjų ir Prezidentūros santykių sušvelnėjimą, vis tik, pažymi jie, trintys tarp dviejų valdžios institucijų sumažėjo ne savaime. ...
-
Lietuva skirs Ukrainai papildomus 10 mln. eurų atstatymo darbams
Lietuva skirs Ukrainos nacionaliniam bankui papildomus 10 mln. eurų neatidėliotiniems atstatymo darbams, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, dalyvaujanti Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane Šveicarijoje. ...
-
A. Veryga – apie G. Landsbergio atostogas: pažiūrėjus į problemas, jau anksčiau reikėjo pailsėti31
Tokių saugumo iššūkių kaip dabar Lietuva seniai neturėjo, bet pačiame jų įkarštyje itin svarbus užsienio reikalų ministras nusprendė atsipūsti – išėjo atostogų. Opozicija stebisi, kad ore pakibus Kaliningrado tran...
-
Prezidento patarėjas: papildomos NATO pajėgos laikinai atvykti gali ir dabar7
Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. ...
-
Prezidentūra: Vakarų valstybių atsparumas propagandai privalo būti didesnis2
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys atkreipia dėmesį, kad Kremliaus propaganda dėl Kaliningrado tranzito klausimo prasiskverbė į Vakarų valstybes. ...