Emigrantė: lietuviai, nepatenkinti eilėmis pas gydytojus, turėtų pagyventi užsienyje

„Anglijoje norint užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, o vėliau – reikalingą specialistą, tenka laukti keletą mėnesių, o privačių klinikų kainos tokios, kad jas sunkiai įperka net ir patys anglai,“ – pasakoja dviejų vaikų mama, su šeima į Lietuvą grįžusi suplanuotai vaiko operacijai.

Naudojasi proga 

„Sūnui augant pastebėjome, kad jo ausytės atlėpusios. Gydytojai rekomendavo operuotis suėjus šešeriems metams, kai ausys galutinai susiformuoja ir nustoja augti. Pradėjus domėtis plastikos chirurgų paslaugomis Anglijoje, mane šokiravo operacijos kainos – vidutiniškai 3000 svarų. Lietuvoje tokia pati operacija su puikia gydytojų priežiūra 4 kartus mažiau. Net ir įskaičiuojant kelionės išlaidas, mūsų šeima akivaizdžiai sutaupė pasirinkus Lietuvą,“ – apie kainų skirtumus pasakoja Rasa.

Rasa su gydytoju buvo iš anksto aptarusi sūnaus gydymo planą elektroniniais laiškais bei telefonu, tad atvykęs mažasis pacientas tą pačią dieną jau žygiavo į operacinę. „Viskas buvo suorganizuota, paruošta tai dienai, kada atvyksime - juk dėl operacijos bendravome su plastikos chirurgu keletą savaičių.  Kol sūnų operavo, turėjau laiko pasižvalgyti po kliniką. Nustebau, jog toje pačioje vietoje dirbo tiek daug skirtingos srities specialistų. Pasinaudojau proga, ir per tas kelias dienas, kol buvome Lietuvoje, apsilankiau pas „Estetinės chirurgijos centre“  dirbančią mamologę,  kuri atliko profilaktinę krūtų echoskopiją, pakonsultavo ir patikino, kad esu sveika. Tokios konsultacijos ir procedūros Anglijoje man tektų laukti pusę metų, o čia – vos pora dienų. Tą pačią savaitę su sūnumi apsilankėme pas LOR gydytoją bei odontologą,“ – pasakoja emigrantė Rasa. – „Jei lietuviai skundžiasi eilėmis pas gydytojus, jiems reikėtų pagyventi Anglijoje“.

Rasos vaiką operavusio plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Martyno Norkaus teigimu, Lietuvoje emigrantams bei užsieniečiams patrauklios ne tik medicininių paslaugų kainos, bet ir greitas priėmimas, patogios nuotolinės konsultacijos lietuvių kalba.

Paradoksas, bet į Lietuvą, kurios sveikatos sistema tautiečiams įprasta skųstis, grįžta ne tik emigrantai, bet atvyksta ir užsieniečiai. Dažniausiai atvykdami vienai operacijai ar procedūrai, pacientai siekia tuo pačiu pasidaryti daugiau bendros sveikatos profilaktinio patikrinimo procedūrų: kraujo tyrimus,  echoskopijas, ginekologinį profilaktinį patikrinimą, susiorganizuoti vizitą pas odontologą. Laboratorijų, kurios sertifikuotos pagal ES reikalavimus, atsakymus pacientai vežasi pas savo šeimos gydytojus.

Anot klinikos vadovo, viena populiariausių paslaugų mažamečiams – tai dantukų tvarkymas su bendrine nejautra. „Būna atvejų, kai gydyti tenka ne vieną ar du dantis, tad siūlome sutvarkyti visus dantukus taikant narkozę. Tai gana kraštutinis atvejis, tačiau patrauklus tiems, kurie negali reguliariai lankytis pas odontologą, o problemą reikia spręsti sparčiai, ypač jei susidaro pūlinys ir dantis tampa skausmingas, esant didžiulei dantų gydytojo baimei,“ - pasakoja gydytojas.

Atvyksta planinėms operacijoms

Rasos pasakojimu, paskelbus „Brexit“ Anglijoje paaštrėjo gydytojų trūkumo problema, mat mažiau atvyksta patyrusių specialistų iš užsienio.

„Sūnus dažnai sirgdavo, vos tik atšaldavo orai, iškart prasidėdavo sloga ar gerklės skausmai. Kartais būdavo skiriami vaistai gydytojui net neapžiūrėjus. Žinau, jog dėl įprasto viruso ar gerklės skausmo, Anglijoje gyvenantys lietuviai į gydytojus paprastai nesikreipia. Lietuvoje labai greitai susiorganizavome LOR specialisto Giedriaus Gylio konsultaciją, kuris nustatė, kad nesibaigiančią slogą sukelia padidėję adenoidai. Būtent todėl tiek nosies lašai, tiek kiti skiriami vaistai infekcijos židinio nepasiekė. Nusprendėme po pusmečio atvykti operacijai, o iki to laiko stiprinti imunitetą,“ – pasakoja į Lietuvą atvykusi Rasa.

Rasa teigia, kad tokią operaciją galėtų darytis ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau vargu ar per pusmetį sūnui pavyktų patekti pas reikiamą gydytoją: „Lietuvoje gydymas yra daug pigesnis, gydytojai kompetentingi, o  turintys ES sveikatos draudimo kortelę  už tam tikras medicinines paslaugas gali atgauti pinigus ligonių kasose, pateikus sąskaitas-faktūras už gydymą.“

Pašnekovės teigimu, daugelis draugų emigrantų iš Lietuvos elgiasi labai panašiai. Prireikus skubiai kreipiasi į vietinius gydytojus, tačiau planiniams vizitams vyksta į Lietuvą.

„Tokį pasirinkimą lemia ne tik  kaina, bet ir pasitikėjimas gydytojais, paprastesnis komunikavimas. Yra tokių, kurie gerai nemoka anglų kalbos, tad medicininė terminologija sudaro daug kliūčių išsiaiškinti ligos simptomus bei gydymą,“ – pasakoja emigrantė.

Grožio procedūros

Lietuvaitės atvyksta ir grožio procedūroms, kuriomis dažnai siekia išspręsti fizines problemas, kaip suglebę pilvo audiniai, nugaros skausmai dėl per didelės krūtinės, venų varikozės sukeliami nemalonūs pojūčiai ar kitos problemos.

„Turėjome ne vieną atvejį, kai užsienyje pagimdžiusios lietuvės atvyko pasidaryti pilvo plastikos operaciją dėl suglebusios ir perteklinės pilvo odos.  Paprastai operacijai pasiryžtama tada, kai sportas ar sveika mityba nebepadeda, nes audiniai jau būna praradę savo elastingumą ir negali sugrįžti į pradinę padėtį. Didžiojoje Britanijoje arba Norvegijoje ši operacija yra žymiai brangesnė, “ – pasakoja klinikos vadovas.

Nors nėra bendrų tikslių statistikos duomenų, emigrantai ir užsieniečiai dažniau renkasi privačias klinikas, nes neturint socialinio sveikatos draudimo, paslaugų kaina viešosiose medicinos įstaigose labai panaši kaip ir privačiose klinikose, – teigia specialistas. – Dažniausiai su tautiečių rekomendacijomis atvyksta užsieniečiai iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Švedija, Danija, Airija“.

Estetinės chirurgijos srityje brangiausiomis šalimis įvardijamos Airija ir Didžioji Britanija, beveik tris kartus kainos skiriasi Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. Todėl Lietuva pastaraisiais metais stipriai auga kaip medicininio turizmo šalis.