Iš emigracijos grįžęs lietuvis nustėro: tokios biurokratijos nesitikėjau

„Tiesiog komisiją, viską buvau praėjęs pavasarį ir nusprendžiau čia pasikeisti. Bet iškilo problema labai didelė – kad aš čia neregistruotas ir turiu prisiregistruoti ir pragyventi pusę metų tam, kad pasikeisčiau teises“, – pasakojo vyras.

Tokia tvarka – gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Lietuvoje bent 185 dienas.

„Dažniausiai tam nėra laiko, grįžus iš kitos Europos Sąjungos valstybės. Paprasčiausias būdas įrodyt – vis tiek mus sieja su Lietuva arba darbo, arba asmeniniai ryšiai“, – teigė „Regitros“ skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Tarabilda.

„Sako, paimkite santuokos liudijimą, žmoną ir atvažiuokite. Atvažiuoju ir jiems to neužtenka – santuokos liudijimo, kad žmona registruota šitam bute ir taip toliau. Sako, jūs mums pateikite sąsają, kad jūs čia gyvenate, Lietuvoj, kažką bendro turite. Sakau, aš gi Lietuvos pilietis, pasą rodau, viską. Pristačiau šitą pažymą, turėjau į registrų centrą važiuoti, susimokėti penkis eurus už tą pažymą, dvi dienas tampytis žmoną paskui save“, – negatyvia patirtimi dalijosi V. Belinskis.

Neapsikentęs biurokratijos vyras nutarė dar ir užfiksuoti, kaip su juo kalbėjo specialistai.

„Pasakė, kad aš kaip turistas, galiu važinėt po Europos Sąjungą ir rinktis teises iš visų valstybių. Aš turiu garso įrašą, kas su manim kalbėjo“, – sakė Vitalijus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

V. Belinskis teigė nusprendęs pasikeisti vairuotojo pažymėjimą čia, o ne Švedijoje todėl, kad čia jis buvo išduotas. Vyras sako, jog Švedijoje susitvarkyti dokumentus užtrunka dar ilgiau, kadangi švedai vis vien siųs užklausą į Lietuvą, tad pamanė, kad vietoje bus tiesiog paprasčiau.

„Švedijoje internetu taip pat užsisakai ir jos ateina po poros mėnesių. Susimoki 50 eurų. Ne problema. Bet problema čia, Lietuvoj – su įstatymais, su spragom“, – teigė vyras.

Švediškų teisių, sako, vyras turėti nenori.

„Nežinau, čia Lietuvoj važinėt su švediškom teisėm – gal aš grįšiu. Vėl problema – įrodinėk tu jiems, aiškinkis, kodėl švediškos teisės“, – kalbėjo Vitalijus.

„Europos Sąjungos valstybės viena kitos vairuotojo pažymėjimus pripažįsta, tai yra būtent ta turima Europos Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti“, – aiškino A. Tarabilda.

Bet problema čia, Lietuvoj – su įstatymais, su spragom.

„Tiems vairuotojams, kurie naudojasi užsienio šalyse išduotais vairuotojo pažymėjimais norėtume priminti, kad juos reikėtų turėti su savimi kelyje“, – sakė policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė.

„Regitra“ sako, kad tvarkos keisti ar kažkaip ją labiau supaprastinti reikalo nėra, o policija primena, kokia atsakomybė gresia vairuojant be pažymėjimo.

„Jeigu yra nustatoma, kad asmuo vairuoja automobilį, neturėdamas tam teisės, jam gali būti skirta bauda iki 450 eurų. Ir tokiam vairuotojui yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų“, – informavo J. Liutkienė.

O pasipiktinęs V. Belinskis sako, jog vargais negalais biurokratiją įveikti pavyko – pažymėjimas jam bus išduotas.