Ne vienos kino, teatro ir muzikos mėgėjų kartos širdis užkariavusi ir sujaudinusi Vladimiro Vysockio istorija kitų metų pradžioje atgims Vilniuje ir Klaipėdoje. Ją pristatys pats V.Vysockio sūnus.

Istoriją kūrė sūnus

Garsiam Rusijos menininkui atminti skirtą muzikinį spektaklį "Vysockis. Rojaus obuoliai" dviejuose Lietuvos didmiesčiuose pristatys jo sūnus Nikita Vysockis, spektaklį kūręs su režisieriumi Rašidu Tuguševu. Spektaklis vasario 7 d. bus parodytas Klaipėdos žvejų, o vasario 8 d.– Vilniaus kongresų rūmuose.

V.Vysockis – vienas Rusijos kultūros veikėjų, prie kurių vardo žodis "legendinis" rašomas ne be priežasties. Bohemiško būdo kūrėjo meno pasaulis neteko prieš 32 metus, tačiau TV kanalai jo gimimo ir mirties metines iki šiol pamini rodydami filmus ir koncertus, kuriuose jis įamžintas. 2010-aisiais surengta visuomenės apklausa parodė, kad labiausiai gerbiamų XX a. Rusijos asmenybių sąraše V.Vysockis nusileidžia tik pirmajam pasaulio kosmonautui Jurijui Gagarinui.

Po Vladimiro mirties apie jį sukurta dešimtys TV ir radijo laidų, filmų, teatro pastatymų, tačiau muzikinis spektaklis "Vysockis. Rojaus obuoliai" žiniasklaidos vadinamas "geriausiu iš visko, kas sukurta apie šį menininką".

Tai niekam nekelia nuostabos, nes šio 2005-aisiais Maskvoje pristatyto spektaklio meno vadovas ir jo dalyvis – V.Vysockio jaunesnysis sūnus. Aktorius, režisierius ir scenaristas N.Visockis su režisieriumi R.Tuguševu spektaklį kūrė tėvo mirties 25-osioms metinėms paminėti. Premjera įvyko V.Vysockio kultūros centro-muziejaus, kuriam nuo 1996-ųjų vadovauja Nikita, scenoje.

Atvėrė akis

Nikita gimė 1964-aisiais V.Vysockio ir aktorės Liudmilos Abramovos šeimoje. Tėvai pasuko savais keliais, kai berniukui buvo ketveri. "Kai buvau trylikos, mama pasiskundė tėčiui, kad nerandu sau vietos, – tuo metu man labiausiai rūpėjo krepšinis ir peštynės su draugais. Tėvas nusivedė mane į teatrą. Man atsivėrė akys", – prisimena N.Vysockis.

V.Vysockis mirė, kai Nikitai buvo šešiolika. Vaikinas – neabejotinai įkvėptas tėvo veiklos – apsisprendė rinktis aktoriaus ir režisieriaus gyvenimo kelią. Maskvos valstybinio akademinio teatro mokyklą baigęs Nikita vėliau subūrė savo teatrą, suvaidino dešimtyje spektaklių ir keliolikoje kino bei TV filmų.

Kūryba jį ne kartą pastūmėjo prisiminti savo tėvo istoriją. Pagrindinį vaidmenį N.Vysockis atliko Tagankos teatre, kuriame praeityje vaidino jo tėvas, pastatytame spektaklyje "Vladimiras Vysockis". Pernai ekranuose pasirodė kino filmas "Vysockis. Ačiū, kad gyvas", kuriam Nikita sukūrė scenarijų ir kuriame įgarsino savo tėvą. Kino juostoje, skirtoje aktoriaus mirties 31-osioms metinėms paminėti, nusifilmavo Sergejus Bezrukovas, Ivanas Urgantas ir kitos Rusijos kino bei TV žvaigždės.

Tėvo šlovės nebevengia

"Skaudžiausių akimirkų suvokimas ateina palaipsniui. Aš neraudojau tėvo laidotuvėse. Tik po trejų metų visa savo esybe pajaučiau – jo nebėra, niekada nepamatysiu. Buvo laikotarpis, kai bėgau nuo tėvo kūrybinio palikimo. Buvo daug sakančių – teisingai, atsiribok, kurk tik tai, kas tavo. Tačiau palaipsniui supratau, kad taip elgdamasis tik stengiuosi pasirodyti kietas", – mintimis dalijosi N.Vysockis.

Kai 1996-aisiais jis perėmė vadovavimą V.Vysockio kultūros centrui-muziejui, rado landynę su išvogtais archyvais ir maklinėjančiais girtuokliais. Nikita surado rėmėjų, po kruopelytę surinko muziejaus kolekciją, o 2005-aisiais muziejuje pristatė spektaklį "Vysockis. Rojaus obuoliai".

Siužetą sudėliojo iš dainų

Šio muzikinio spektaklio pagrindas – V.Vysockio eilės ir dainos. Specialių dekoracijų fone N.Vysockis su nesuvaidintu jausmingumu eilėmis perteikia tėvo charakterį, o aktoriai Aleksejus Zykovas ir Svetlana Grigorjeva atlieka net 24 populiarias bardo dainas, kurios įpinamos į spektaklio siužetą.

Jį sudaro trys dalys. Pirmoji – apie Didįjį Karietų skersgatvį Maskvoje, kur prabėgo menininko paauglystė. Antroji pasakoja apie V.Vysockio metus Tagankos dramos ir komedijos teatre, kuriame jis vaidino nuo 1964-ųjų iki gyvenimo pabaigos. Trečioji – filosofinis dainų dialogas su spektaklio publika. Muzikiniai kūriniai atspindi visus V.Vysockio kūrybos etapus – nuo ankstyvųjų dainų iki jau didžiojo populiarumo metais sukurtų melodijų ir tekstų. Spektaklis neatsitiktinai pavadintas pagal vieną gerai žinomų V.Vysockio dainų.

"Šiuo spektakliu norėjome parodyti V.Vysockio kūrybą jaunimui, žmonėms, kurie gimė jau po jo mirties. Supažindinti juos su šiuo fenomenu", – sakė režisierius R.Tuguševas.

Apie V.Vysockį

600 dainų, 30 kino filmų, 15 spektaklių, viena tik po mirties skirta valstybinė premija ir daugiau nei 25 paminklai – tai tik skaičiai, neatspindintys tikrosios V.Vysockio įtakos visuomenės mąstymui. Įsimintinos ne tik jo dainos, bet ir vaidmenys filmuose "Susitikimo vietos pakeisti negalima", "Vertikalė", "Mažosios tragedijos". Nuolat perleidžiami jo muzikos įrašai, iš kurių skambantis prikimęs balsas iki šiol klausytojams atrodo mįslingai artimas.