Viliotinis suviliojo moteris

Vylingas žvilgsnis, banguojantys klubai ir plastiškas rankos judesys švelniai, lyg glamonėtų mylimojo kūną perauga į lėtą ir gundantį šokį. Didžiulėje sporto klubo salėje, apsupta veidrodžių ir šviesos muzikos, Sveta Sevoščenko šoka nesudėtingą, bet uždegančios kūno kalbos magijos kupiną šokį, lietuviškai pavadintą viliotiniu.

Paslaptis kulniukuose

Bergždžiai viliotinio ieškosite lietuvių liaudies šokių kolektyvų programose, nors jo elementų apstu visų tautų choreografiniame palikime. Suklysite, tapatindami jį ir su striptizu. Vilioti – tai tikrai ne tas pats, kas apsinuoginti. „Tai kas tada?“- provokuoju viliotinio paslaptimis su sporto klubo „Kitonija Gym“ moterimis besidalinančią Svetą.

Šokdamos viliotinį, moterys nesisuka aplink blizgantį metalinį strypą ir net peties neapnuogina. Tačiau, pasak Svetos, apranga ne paskutinėje vietoje. Jau į pirmąją viliotinio pamoką, kuri kaip siurprizas klubo lankytojoms buvo pasiūlyta Valentino dienos išvakarėse, mergina visoms patarė atsinešti aukštakulnius batelius. „Kada moteris apsiauna aukštakulnius, kūnas savaime pasitempia ir kitaip juda“,- pastebi pašnekovė. Anot jos, kulniukuose slypi moteriškumo paslaptis. Žvilgteliu į basutes, kuriomis avi Sveta. Mergina tvirtina, kad tai labai patogus, specialiai šokti skirtas apavas. Prasitaria, kad už šį pirkinį mokėjo 100 dolerių. Nusistebiu, kaip taip aukštai pakilus nuo žemės įmanoma grakščiai judėti. Sveta tik juokiasi. Juk šoka nuo penkerių metų! Pradėjo „Inkarėlyje“, paskui – „Kakadu“, „Odisėja“, kiti šokių kolektyvai.

Laimės daugiau

Tačiau grįžtame prie viliotinio. Kaip kilo mintis jį pasiūlyti sporto klubo lankytojoms, kurių tikslas - greičiau dailinti kūno formas, o ne judesius? Juk mokydamosi šio šokio, moterys tikrai tiek nesulieknės, negu, tarkime, užsiiminėdamos aerobika? „Tačiau sušokusios viliotinį savo mylimajam, gali laimėti kur kas daugiau“,- šypteli Sveta, prisipažinusi, kad iki šiolei savo draugui viliotinio taip ir nepademonstravo. Vis „taupo“ ypatingam kartui - tobulina, dailina ir tikisi kada nors taip nustebinti... Tačiau Svetos draugas žino, jog mergina ne tik veda daug energijos reikalaujančias treniruotes, bet ir kartą per dvi savaites tampa gundančio šokio mokytoja. Beje, viena klubo lankytoja gundantį šokį sušoko jau tą patį vakarą, kai gavo pirmąją pamoką. Ji džiaugdamasi pasakojo Svetai, kad viskas puikiai pavyko, kad jos mylimasis buvo sužavėtas ir labai nustebintas.

Šokio pamoka prasideda nuo penkiolikos minučių apšilimo – lėtai juda klubai, pečiai, krūtinė. Mažos atskirų kūno dalių bangelės perauga į gundantį viso kūno bangavimą. Sumaniusios mokyti šokti viliotinį, klubo trenerės lankėsi pas vieną žymią šokėją, kuri teikė privačias pamokas.

Viliotinis - ne striptizas

Klubo moterų reakcija į galimybę pasimokyti viliotinio buvo skirtinga. Vienos susižavėjo, kitos net šiek tiek išsigando – negi dabar mokysis kažkokio vulgaraus šokio, gal net striptizo? Tačiau su vulgarumu ir striptizu tai neturi nieko bendra. Viliotinis, anot Svetos, - tai tiesiog judesio etika. Viliojimas – tai švelnumas ir jis gali atsispindėti net rankų laikysenoje. Kai kurios moterys prisipažįsta, kad, pasimokiusios viliotinio paslapčių, gyvenime panaudoja tik jų fragmentus - sėsdamosi ant kėdės, ant atkaltės padėdamos ranką ar tarsi nerūpestingai, bet grakščiai atmesdamos plaukus. „Svarbu – laiku ir tinkamoje vietoje pasinaudoti mažomis moteriškomis gudrybėmis“,- pastebi Sveta.

Taigi viliotinis – ne striptizas, o greičiau vyrų gundymo šokiu menas. Ir jo mokytis niekada nevėlu. Nors kai kurios keturiasdešimtmetės numoja ranka – „tai tikrai ne man“, vis tik susiformavo nemažas būrelis merginų ir moterų nuo 16 iki 40 metų, laukiančių kiekvienos viliotinio pamokos. Vienos prisipažįsta, kad išmokti judesiai padėjo šventėje, kitai – bendraujant su draugu. Tačiau, pasak Svetos, labiausiai viliotinio reikia mums pačioms. Kad patikėtume, jog esame pačios gražiausios, pačios patraukliausios ir labiausiai vertos meilės...