Didžiąją savaitę vis daugiau tautiečių Jeruzalėje nueina Jėzaus kelią iki Golgotos kalno ir meldžiasi Europos vienuolynuose

Įspūdžių troškulys kartais nugina baimę. Noras pažinti kartais įkvepia neeiliniam žygiui. Pažinimo džiaugsmas kartais priverčia atsisakyti valgio ir gėrimo. Ir tik dėl vieno tikslo: pabandyti suvokti tai, ką patyrė Jėzus.

Jeruzalė. Tai vieta, kurią didžiąją savaitę užplūsta šimtai tūkstančių maldininkų. Tarp jų – ir lietuviai. Vilnietė Teodora Dilkienė šiandien devintą kartą eis Jėzaus keliu. Ne dėl to, kad yra labai pamaldi. „Tiesiog ten geriausia vieta pasimelsti už savo šeimą“, – įsitikinusi ji.
Kaunietis Justinas Jarusevičius rado kitą vietą – Taizė miestelį Prancūzijoje. Jame su mama, broliu ir kitais lietuviais švęs Velykas. Kodėl ne Lietuvoje? „Ten rasiu meilę, susitaikymą ir dvasios ramybę“, – kalbėjo vaikinas, kuris į piligriminę kelionę leidžiasi ne pirmą kartą.

Susivienija visos religijos

Jeruzalės radijas kasdien praneša orus. Ar lis, ar švies saulė? Tai svarbiausia informacija daugeliui tikinčiųjų. Šiomis dienomis Jeruzalės miestas virtęs tautų katilu – skirtingų rasių ir tautybių žmonės kopia į Golgotos kalną ar meldžiasi Alyvmedžių giraitėje. Čia kiekvienas miesto skersgatvis pasakoja Kristaus istoriją.
Kovo pabaigoje Jeruzalė pasipuošia pavasariniais žiedais. Tai prieš įlipdama į lėktuvą žinojo ir Teodora Dilkienė. Jau ketvirtus metus ji nesės prie tradicinio Velykų stalo ir nesidalys margučiais su artimaisiais.
Judaizmo, krikščionybės ir islamo mozaika Šventojoje žemėje labai trapi, bet per didžiąją pavasario šventę skirtingos religijos paskelbia taiką. „Kristaus kelias pilnas maldininkų – jie gieda, neša kryžius ar garsiai meldžiasi. Galva sukasi nuo įvairiausių garsų“, – pasakojo procesijoje ne kartą dalyvavusi T.Dilkienė.

Viešbutyje valgo margučius

Kelionių vadove dirbanti moteris įsitikino – visi turistai į Jeruzalę vyksta turėdami konkretų tikslą. „Vieni nori išspręsti savo problemas, pasimelsti už giminaičius, kiti ieško naujų įspūdžių“, – tikinčiuosius lygino T.Dilkienė.
Jeruzalės gatvėse tenka brautis per minią. Ištikimi krikščionys, norėdami patekti į šventas vietas, turi apsišarvuoti kantrybe. „Prie Kristaus kapo laukti tenka mažiausiai 40 minučių. O prie Raudų sienos apskritai neįmanoma prieiti. Ten turistai palieka raštelius su maldomis“, – kalbėjo vilnietė T.Dilkienė. Ji irgi ne kartą rašė slaptus prašymus. Moteris Izraelyje nepamiršta ir kitų krikščioniškų ritualų. „Didįjį penktadienį pasninkauju. Velykų rytą valgom margučius. Su bendražygiais tampame tarsi viena šeima“, – sakė pašnekovė.

Išvyko pas bendraminčius

J.Jarusevičiui – devyniolika. Daugiausia laiko jis praleidžia ne baruose ar klubuose, o bažnyčioje. „Mitas, kad į maldos namus skuba tik senos močiutės. Jaunimas ten irgi turi ką veikti“, – tiesiai rėžė Vilniaus universiteto studentas. Vakar jis atvyko į Taizė miestelį Prancūzijoje.
Dar kraudamas lagaminą Justinas pasitikrino, ar ant kaklo kabo Taizė bendruomenės kryželis. Su šiuo talismanu jis nesiskiria dvejus metus. „Į Taizė važiuoju tam, kad dar stipriau pajusčiau Dievo meilę“, – J.Jarusevičius tikino negalvojąs kiurksoti prie vaišėmis nukrauto stalo.
Teisės studentas džiūgauja – atokiame Burgundijos regiono kaimelyje jo laukia būrys bendraminčių. Vokiečiai, prancūzai, italai, ispanai, kinai, indai, amerikiečiai – šiuos žmones vienija noras iš naujo atrasti Dievą.

Meldžiasi ir verda sriubą

Patekę į uždarą bendruomenę, piligrimai gyvena visai kitu ritmu. Ar ištikimi maldininkai klūpodami įveikia kančios stotis? „Taizė pamaldos – netradicinės. Žvakių šviesos nutviekstoje palapinėje su vienuoliais skaitome ištraukas iš Šventojo Rašto ar Psalmių knygos. Vėliau būna bendruomenės malda, lotyniškai giedame nesudėtingas Taizė giesmes“, – ritualus vardijo J.Jarusevičius.
Akimirką tūkstantinė minia nuščiūva – penkias minutes kiekvienas tyloje bendrauja su Dievu. Po mišių – diskusijos su bendraamžiais Biblijos temomis.
Taizė nėra aptarnaujančio personalo, todėl dieną piligrimai dirba. „Gaminame maistą, plauname grindis, ruošiame patalpas pamaldoms“, – įprastus darbus pasakojo kaunietis.