V. Siegel-Suodaitė prakalbo apie vyro „pasisavinimą“: dėl šios problemos kreipėsi į psichologą

Žinoma moteris apie tai papasakojo socialiniame tinkle „Instagram“ ir savo mintimis sutiko pasidalyti su portalo kauno.diena.lt skaitytojais.

„Per savo story paliečiau, manau, daugumai moterų pažįstamą, o gal net ir išgyventą temą – vyro „pasisavinimą“. Visų pirma, ačiū jums, jog nuraminote. Prisipažinsiu, tikrai nusiraminau suprasdama, jog aš ne viena tokia. Tai jau nėra taip ir blogai. Bet, aišku, kaip bebūtų, tai nėra ir gerai. Puikiai tiek aš, tiek moterys, kurios man rašo, kad pasisavina vyrus arba yra labai pavydžios santykiuose, supranta, kad tai nėra gerai ir santykių nesustiprina, nes žmogui reikalinga laisvė. Juk santykiai ar santuoka nėra gyvenimas kalėjime. Tačiau su tuo kovoti ir pakeisti požiūrį į šitą dalyką tikrai nėra lengva ir tai nepasidaro taip paprastai per vieną dieną. Tam reikia laiko, o gal net ir brandos, patirties, suvokimo“, – rašė V. Siegel-Suodaitė.

Anot jos, toks elgesys santykiams nepadeda, nes anksčiau ar vėliau žmogui pabos taikytis su tokia situacija, gyventi patiriant nuolatinę kontrolę ar jaustis tarsi po padidinamuoju stiklu. 

„Aš nebijau garsiai apie tai kalbėti ir prisipažinti, jog tai yra galbūt problema ir manyje, o ne jame, kad aš tokia esu. Kartais per daug valdinga, mėgstanti viską kontroliuoti, žinoti kiekvieną žingsnį, nes man taip ramiau.. Tikrai neretai „bambanti“, kai vyras išvažiuoja savaitgaliui (su nakvyne) į medžioklę arba kelioms valandos nuvažiuoja, tarkim, į golfo treniruotę, o ką jau kalbėti apie pasisėdėjimus vakare mieste be manęs su draugais. Man tai – ne, ne. Aišku, aš labai džiaugiuosi, kad ir mano vyras nėra „tusovčikas“, kuriam norėtųsi kiekvieną vakarą eiti su draugais. Bet užduodant sau klausimą, kaip reaguočiau į tokius išėjimus tai, ko gero, būtų daug nervų, skambučių, žinučių jam ir ašarų visą vakarą, kol jis būtų su draugais ir dar jam grįžus iškelčiau dramą“, – mintimis dalijosi nuomonės formuotoja.

Ji atvira – su ja būti nėra lengva, todėl dėl šios savybės ji kreipėsi pagalbos į psichologę. 

„Ir būtent dėl šio dalyko aš kreipiausi į psichologę, kad išmokčiau pakeisti požiūrį į situaciją, požiūrį į kito laisvę, išmokti priimti tokį dalyką, jog vyras nėra mano nuosavybė. Jog vyrui kartais reikia atsipalaiduoti ir pabūti be žmonos, pasimėgauti savo užsiėmimais, kuriuos jis mėgsta. Pailsėti. Nes dažniausiai po tokių išvykų ir vyras grįžta su geresne nuotaika, bei nusiteikimu! Daug kas man kartoja, kad šis „pasisavinimo“ sindromas, kaip aš jį vadinu, praeis bėgant metams, kai ir pačiai norėsis daugiau laisvės, ramybės ir tiesiog kartais pabuvimo tik su savimi arba su savo draugėmis, pabėgimo bent trumpam nuo besitęsiančios metai iš metų šeimyninės rutinos ir buities“, – rašė moteris.

Ji paprašė savo sekėjų diskutuoti, pasidalyti savo patirtimi ir sprendimo būdais šia tema.