Beldibyje gyvena apie 5000 žmonių. Miestelis išsidėstęs siauroje, apie 6 km ilgio pakrantės juostoje tarp įspūdingų Tauro kalnų ir Viduržemio jūros. Beldibis – viena didelė gatvė, kurioje įsikūrę viešbučiai, restoranai, barai, parduotuvės. Nuo miestelio iki Kemero – apie 19 kilometrų.
Vos išėjęs iš viešbučio, gatvėje pamačiau du didelius šunis. Šalia jų ėjo vyras ir moteris. Pamaniau, kad tai jų augintiniai. Tačiau pora ėjo ir neatsisukdama nuėjo, o šunys sekė paskui mus. Tik tada, kai keturkojai kartu su mumis perėjo į kitą gatvės pusę, supratau, kad tai nėra matytų žmonių gyvūnai. Tačiau tuomet negalėjau įsivaizduoti, kad benamių šunų Beldibyje yra nemažai.
Abu šunys nusekė paskui mus iki pat jūros. Iš pradžių buvo šiek tiek nejauku, tačiau greitai įsitikinome, kad jie – ramūs, draugiški. Vėliau miestelyje šiuos ir kitus benamius šunis matėme kiekvieną dieną. Jie pavojaus nekėlė, niekada net nelodavo, tačiau mėgdavo sekti paskui.
Vienos kelionių agentūros darbuotojas Osmanas tvirtino, kad Beldibio gatvėmis vaikštinėjantys šunys poilsiautojams jokių nemalonumų nepridaro. „Nesibaiminkite, jie tikrai draugiški ir niekada nesikandžioja“, – teigė Osmanas. Tačiau jis nepaaiškino, iš kur Beldibyje tiek benamių šunų.
Teko apsilankyti ir netoliese esančiuose miesteliuose – Kemere bei Goiniuke, tačiau juose benamių šunų nesimatė. Tiesa, Kemere vieną šuniuką, neturintį šeimininkų, pastebėjau.
Iš Beldibio į Goiniuką (apie 10 km) autobusu galima nuvažiuoti už 1,50 euro, į Kemerą – už 2 eurus.
Praėjusių metų liepos mėnesį Turkijos parlamentas patvirtino įstatymą, kuriuo siekiama iš šalies gatvių pašalinti milijonus benamių šunų. Įstatymu leidžiama keturkojus užmigdyti, jei jie atrodo agresyvūs ar ligoti. Kaip tas įstatymas veikia – sunku pasakyti. Juo liko nepatenkinti gyvūnų gynėjai, opozicija paskelbė, kad jos merai įstatymo nesilaikys.
Benamių šunų 2024-aisiais Turkijoje buvo labai daug – apie 4 milijonus. Turkijoje benamiai gyvūnai, gyvenantys gatvėje, yra labai mylimi.
(be temos)
(be temos)