Tiltai jungia ir krantus, ir viršukalnes

Ilgiausias kabantis

Čekijoje, Dolni Moravoje, statomas ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas sujungs dvi kalnų viršūnes. Tiltas bus 721 m ilgio ir kabės 95 m virš slėnio.  Savo matmenimis jis pranoks iki šiol ilgiausią pasaulyje 516 m kabantį tiltą Portugalijos Arokos regione. Pirmieji turistai galės pereiti per tiltą jau šių metų pavasarį.

Dolni Morava – populiarus slidinėjimo kurortas tarp Orlicės kalnų ir Jesenyko, prie pat Lenkijos sienos. Be puikios slidinėjimo infrastruktūros, čia ištisus metus siūlomos įvairios pramogos visai šeimai, pavyzdžiui, vaizdingas „Takas debesyse“ arba vienas iš ilgiausių pasaulyje kalnų keltuvų.

Dolni Moravos tiltas drieksis nuo Slamėnkos turistų namelio Slamniko viršūnėje, šalia „Tako debesyse“, per Mlynsky Potoko upės slėnį iki Chlumo kalno šlaito. Jo oficialus pavadinimas yra Sky Bridge 721. Kitoje tilto pusėje turistų laukia pažintinis takas „Laiko tiltas“, pristatantis krašto gamtos vertybes ir istoriją nuo 1935 m. iki šių dienų.

Prancūzų pasididžiavimas

2004 m. gruodžio 12 d. tuometis Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas iškilmingai atidarė Mijo viaduką automagistralėje A75. Pastačius viaduką atsirado galimybė kirsti Tarno slėnį be sustojimo, sutrumpinus kelionę 62 km kelyje Paryžius–Perpinjanas.

Pjūvis: 350 m aukštyje besidriekiantis Mijo viadukas tarsi padalija horizontą į dvi dalis.

2,4 km ilgio ir rekordinio 343 m aukščio viadukas įrengtas ant septynių atramų, iš kurių aukščiausia iškilusi 341 m. Ji truputį aukštesnė už Eifelio bokštą. Šis tiltas – tarsi horizonto linija, dalijanti vaizdą į dvi dalis: žaliąjį slėnį apačioje ir mėlyną dangaus skliautą virš jo.

Viadukas – ne tik išsigelbėjimas Mijo miestelio žmonėms, anksčiau dususiems nuo transporto kamščių. Jis išgarsino miestelį ne tik dėl savo unikalių parametrų. Mijo viaduką galima pamatyti keliose filmo „Pono Byno atostogos“ scenose, ant jo buvo nufilmuota populiarios televizijos laidos „Top Gear“ laida.

Tarsi perlų vėrinys

Beveik 4 km Akashi-Kaikyo tiltas driekiasi per Akaši sąsiaurį nuo Kobės uostamiesčio iki Avadži salos, kuri garsi perlų pramone. Todėl statinys ir gavo Perlų tilto vardą.

Įspūdingas: naktį apšviestas Akashi-Kaikyo tiltas pateisina Perlo tilto pavadinimą. Lemputės išdėstytos taip, kad tiltas atrodo lyg perlų vėrinys.

Jis pradėtas statyti 1988 m. ir baigtas po dešimtmečio. Japonijoje oro sąlygos gali būti katastrofiškos, tad šis tiltas, pastatytas 1998 m., sukonstruotas taip, kad atlaikytų net 290 km/val. stiprumo vėjus ir žemės drebėjimus, neviršijančius 8,5 balų stiprumo pagal Richterio skalę.

Šis tiltas – ne tik funkcionalus, bet ir gražus: juo galima iš Kobės uostamiesčio pasiekti Japonijos perlų industrijos centrą Avadži saloje. Tilto apšvietimo lemputės ant trosų išdėstytos taip, kad tamsiu paros metu apšviestas tiltas atrodo lyg spalvingas perlų vėrinys.