Elena Bakanauskienė įsitikinusi: puošia ne kuklumas, bet sugebėjimai, valia ir savigarba

lena Bakanauskienė įsitikinusi: “Su viena žinoma ponia, palaidojusia vyrą, nutarėme: tokioms moterims, kaip mes, antrą kartą ištekėti sunku. Mums nereikia bet kokių vyrų. Mes pačios esame ne bet kas!”

“Kauno spaudos” generalinė direktorė, užauginusi dvi dukras, našlauja daug metų. “Vyrai bijo stiprių moterų, - įsitikinusi ji. – Užtai tokias jie gerbia.”

Būk tvirta, moteriškai gudri ir bet kokiomis aplinkybėmis mokėk save parodyti – tokia E.Bakanauskienės taisyklė, skinanti jai kelią vyriškame verslo pasaulyje.

Retas egzempliorius

Kaune E.Bakanauskienę vadina spaudos kioskų karaliene. Ją, vadovaujančią “Kauno spaudai” 20 metų, galima laikyti retu egzemplioriumi – vadove, išsaugojusia savo įmonę ir postą nuo sovietinių laikų.

“Jei aš nebūčiau aš, mane seniai būtų suvalgę. Norinčiųjų sumindyti niekada netrūko. Bet manęs į šoną taip lengvai nepastumsi!” - užtikrino verslininkė, vadovaujanti 300 moterų ir 30 vyrų kolektyvui.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija neseniai ją pripažino daugiausia versle ir visuomeniniame gyvenime pasiekusia moterimi verslininke vidutinių įmonių grupėje.

Ji neslepia savo sėkmės recepto. “Pirmiausia, - paaiškino “Kauno spaudos” vadovė, - reikia mokėti ir norėti dirbti. Antra, kiekvienas vadovas turi suvokti, kad be komandos jis yra nulis. O trečia – niekada negalima leisti savęs trypti.”

Spintoje – dvidešimt kostiumėlių

Vyrai, įžengę į “Kauno spaudos” vadovės kabinetą, retai spaudžia E.Bakanauskienei ranką. Dažniausiai ranką jie jai bučiuoja.

Jos spintoje kabo apie 20 dalykinių kostiumėlių. Jie yra “Kauno spaudos” vadovės darbinė uniforma.

“Žinoma, kad pasiilgstu kitokių drabužių, - prisipažino ji. – Džinsų ir palaidinukių su didelėm iškirptėm, su petnešėlėm. Tačiau taip aš rengiuosi tik nuvažiavusi į Palangą ir apsistojusi savo bute. Darbe, kur pasirašomos sutartys ir vyksta dalykiniai susitikimai, - jokių džinsų ir jokių raukinukų. Tik klasika, santūrumas ir aukščiausios kokybės papuošalai, laikrodis, rašiklis.”

“Aukščiausia kokybė” yra E.Bakanauskienės mėgstami žodžiai.

“Mokėti parodyti save - tai aš visada mokėjau”, - pergalingai šyptelėjo “Kauno spaudos” vadovė.

“Jei pašnekovas man parodo bent mažiausią nepagarbą – viskas, su tuo žmogumi nutraukiamas bet koks pokalbis”, - nukirto moteris, ryžtingai mostelėjusi išpuoselėta ranka.

Atsirenka draugus ir darbuotojus

“Kažkada, kai dar mokiausi gimnazijoje, pamačiau vienos aukštą postą užimančios moters kabinetą. Kaip man tada atrodė, labai įspūdingą – didelį, su telefonu... Tada pasakiau sau: kada nors ir aš tokį turėsiu”, - prisiminė E.Bakanauskienė.

Dabar “Kauno spaudos” generalinė direktorė turi erdvų kabinetą, pagal specialų užsakymą įrengtą konferencijų patalpą, per tris šimtus pavaldinių.

“Ir daugybę kvietimų, - pridūrė ji. – Jei lankyčiausi visur, kur esu kviečiama, nespėčiau išeiti iš kirpyklos. Todėl atsirenku, kur man būti. Daug ką gyvenime išmokau atsirinkti – ir draugus, ir darbuotojus.”

E.Bakanauskienė yra moteris, turinti nedaug draugių. Ji sako, kad su savo vienmetėmis paprasčiausiai neturi apie ką šnekėtis.

“Man nuobodu, - prisipažino bendrovės vadovė. - Visos tos kalbos, kas mirė, kas kuo susirgo... Aš pradedu žiovauti!”

Limuzine jautėsi puikiai

“Kauno spaudos” vadovė yra Lietuvos ir Taivano ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo asociacijos prezidentė. Kartą, kai su Lietuvos delegacija lankėsi Taivane, E.Bakanauskienė tapo pagrindinė oficialių, net ir politinių kalbų sakytoja.

“Kai tik ateidavo metas tarti žodį mūsų delegacijai, profesorius Vytautas Landsbergis paskelbdavo, kad kalbės Elena Bakanauskienė. Ir ką gi – sakiau Lietuvos vardu sveikinimus ir tostus”, - pasakojo ji.

E.Bakanauskienė nesutriko ir per Taivane vykusį aukščiausio lygio valstybių vadovų susitikimą. Ji puikiai jautėsi limuzine su asmeniniu vairuotoju bei apsauga – tokiame pat, koks vežiojo ir Lenkijos prezidentą.

Niekada nesileisk išmušama iš balno – tai dar viena nerašyta E.Bakanauskienės taisyklė.

Prie lovos – svarstyklės

Paklausta, ar kuklumas iš tiesų puošia žmogų, verslininkė nusijuokė. “Kartais – galbūt, - sutiko. – Bet labiau žmogų puošia akiratis, sugebėjimai, valia.” “Ir išvaizda”, - šyptelėjo.

Kiekvieną rytą savo namuose Kauno centre ji pradeda su treniruokliu. Prie E.Bakanauskienės lovos stovi svarstyklės. “Jeigu pasunkėju 200 gramų – tragedija. Viskas, metu valgyti ir kankinu treniruoklį”, - pasakojo ji apie drausmę kasdieniame gyvenime.

“Kauno spaudos” vadovė išmaišiusi pusę pasaulio. Kelionėse, kuriose stengiasi kuo daugiau pamatyti, ji pyksta tik ant švediškų stalų.

“Aš neatsispiriu ir, žinoma, per daug prisivalgau”, - prisipažino E.Bakanauskienė. Bausdama save ji kasdien nuplaukia 300 metrų.

Trijų angelų apsauga

“Save reikia ne tik spausti, bet ir mylėti, - suformulavo dar vieną savo devizą E.Bakanauskienė. - Būtina save palepinti, pradžiuginti.”

“Kartais tai reiškia tiesiog leisti sau ilgai ilgai miegoti”, - nusišypsojo moteris. Ar pasitaiko akimirkų, kai jai tampa gaila savęs?

“Tokių akimirkų būna kiekvienam, - įsitikinusi verslininkė. – Retkarčiais pasijuntu vieniša. Tada sėdu prie pianino, kurį turiu namuose, ir groju. Paskui pasiimu glėbį laikraščių, kaip visada, juos perskaitau ir pagalvoju: taigi aš užimta taip, kad į namus grįžtu tik pernakvoti. Kas gamintų mano vyrui valgyti?”

“Tapusi našle, visada turėjau gerbėjų, - tarė E.Bakanauskienė. – Ne vienam besiperšančiam vyrui esu pasakiusi “ne”. Ir nesigailiu! Mano reikalavimai dideli, bet jei bus lemta, žinau - gyvenimo draugą būtinai sutiksiu. Kažkada man sakė, kad esu žmogus, kurį saugo trys angelai. Tikiu, kad taip ir yra.”