Bružai. Taip juokauja pramogų pasaulio atstovai, kalbėdami apie aktorių Audrių Bružą ir gražuolę Šoreną Džianiašvili. Tačiau ugningoji gruzinė nelinkusi viešai kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą.

– Tėvynės nostalgija? – gūžtelėjo pečiais Šorena. Su 21-erių gruzine kalbėjomės rusiškai. – Jaučiu. Artimiesiems, draugams. Tačiau ilgesys nėra nepakeliamas. Jei taip būtų, šiuo metu jau būčiau Gruzijoje. Aš gimtinę aplankau, paskutinį kartą – birželį.

– Per tą laiką, kurį praleidai Lietuvoje, turbūt jau nusiėmei rožinius akinius? Kas mūsų šalyje tau nepatinka?

– Čia man labai patinka. Sėkmingas periodas, viskas klostosi gerai. Kodėl turėčiau grįžti?

– Apie gruzinų ir lietuvių vyrų skirtumus jau galime kalbėtis?

– Labai gerų vyrų, kaip, beje, ir blogų, yra ir mano tėvynėje, ir čia.

– Kalbi diplomatiškai. Prisipažinsi: Lietuvoje jau verkei?

– Čia gyvenu metus ir du mėnesius. Kaip galima per tokį laiką neverkti? Jei man gera – juokiuosi, jei sunku – verkiu. Nematau reikalo veidmainiauti ir slėpti emocijų.

– Nesi nei profesionali dainininkė, nei šokėja. Bet sėkmingai dalyvauji televizijos projektuose "Muzikos akademija", "Šok su manimi". Kur maloniau – ant parketo ar scenoje?

– Širdžiai mieliau dainuoti, nors gerai jaučiuosi ir šokdama.

– Nemanai, kad žingsniuoji septynmyliais žingsniais?

– Taip, mano gyvenimo greitis labai didelis. Tačiau iš gyvenimo reikia imti viską, ką jis duoda gero. Ir kuo jaunesnis tuo metu esi, tuo geriau.

– Kas geriausiai atgaivina sielą ir kūną, kai grįžti į savo namus Vilniuje?

– Laisvo laiko turiu labai nedaug, – atsidūsta. – Geriausiai pailsiu prie kompiuterio, kai per "Skype'ą" bendrauju su tėvais ir draugais.

– Turbūt tėtis, buvęs keleivinio lėktuvo, dabar – sraigtasparnio, pilotas tave išmokė skraidyti?

– Ne, tačiau skrisdama visada sėdėdavau greta jo. Nebijau aukščio. Aš neturiu fobijų. Jei norėsiu išmokti skraidyti ir tai bus reikalinga – išmoksiu.

– Ar bandei save įsivaizduoti, tarkim, po dešimties metų – kai tau bus 31-eri?

– Būsiu padariusi karjerą, – sako Šorena. O išgirdusi apie vaikus šyptelėja: – Trys sūnus ir trys dukterys? Ne! Karjera, šeima, vaikelis, namai bus, bet svarbiausia – karjera. Tikiuosi, kad mano darbštumas, mokėjimas atkakliai siekti tikslo padės įgyvendinti svajones.

– Hm. Tu – visai ne tradicinė gruzinė moteris, kuriai svarbi šeima, bent trys vaikai...

– Gruzijoje kartos pasikeitė.

– Jau supratau, kad tau svarbi karjera. Tačiau ko negalėtum dėl jos padaryti?

– Negalėčiau? Hm... – susimąsto. – Kol kas aš nedariau to, ko nenorėčiau...

– Ruslanas Kirilkinas pareiškė, kad norėtų permiegoti su Šorena. Visi suprato, kad tai greičiausiai reklaminis pareiškimas. Ar ryžtumeisi panašiam, norėdama atkreipti į save dėmesį?

– Girdėjau tai. Aš nekalbu apie permiegojimą ir dėl karjeros niekada tokiomis frazėmis nesišvaistyčiau. Tai, ką viešai pasakė Ruslanas Kirilkinas, man atrodo žema ir nemalonu.

– Kaip reaguoji, kai tave vadina seksualia katyte?

– Kažkam esu miela ir daili, kažkam – labai nepatinku.

– Kaip tu save pavadintum? Kokia tu?

– Hm... Naa... – ilgai neranda žodžių, po to kvatojasi: – Sunku. Nežinau. Nesu blogas žmogus. Blogai tai, kad esu impulsyvi, tačiau greitai aprimstu ir nepykstu.

– Ką labiausiai vertini žmonėse?

– Nuoširdumą. Kai žmogus savo sugebėjimus įrodo ne liežuviu, bet veiksmais. Nemėgstu tuščių plepių, tinginių. Vertinu pasitikėjimą, atvirumą. Esu darbšti, atvira, nuoširdi. Tačiau impulsyvi.

– Labai vertini karjerą. Neturtingas vyras tavęs nesudomintų?

– Kodėl ne?! Manęs turtuoliai nedomina. Jie gyvena kitokį gyvenimą. Iš kitų nieko nenoriu. Materialinę gerovę noriu sukurti pati. Man patinka žmonės, kurie nekalba, bet veikia, moka džiaugtis gyvenimu. Ne tik plepa, žada, bet veikia.

– Ar esi atspari komplimentams: tavo oda kaip persikas, plaukai švelnūs kaip šilkas, o akys – kaip vandenyno gelmės?

– Tik žodžiais manęs nesudominsite.

– Esi sakiusi, kad tavo mylimasis niekada nebus ne gruzinas.

– Niekada taip nesakiau! – juokiasi.

– Gruzijoje. Skaitėme, girdėjome.

– Gruzijoje?! Parodykite man tą citatą!

– Šorena – kosmopolitė?

– Jei gyvenu kitoje šalyje, ar gali būti kitaip?

– Šorena, ar šią akimirką tu ką nors myli?

– (Šypsosi.) Ai, geriau apie meilę nekalbėkime.

– Kodėl?! Nejau lengviau kalbėtis apie karą?

– Geriau apie darbą, muziką.

– Dar vienas klausimas šia tema. Negi atsitiktinai tave ir 29-erių aktorių Audrių Bružą vadina Bružais?

– (Kvatojasi.) Bet jums vis tiek tai rūpi...

– Neprisipažįsti, tai gal šiuo metu esi laisva? Koks kelias į Šorenos širdį?

– (Juokiasi.) Oi, nežinau. Niekada neturėjau kažkokio recepto. Nežinau kaip, bet kai tai įvyksta, širdis jau būna užkariauta. Viską padaro žmogus: gyvenimu, akimis, veiksmais, žodžiais.

– Beje, kas tau išverčia interviu Lietuvoje?

– Pati perskaitau, – juokiasi.

– Tuomet pamokyk mus gruziniškai. Kaip skamba "Aš tave myliu"?

– Me shen mikvarxar.

– Prisipažink, ar jau sakei šiuos žodžius Lietuvoje?

– (Pauzė, po to juokiasi.) Na... Jums ką tik pasakiau.