Šilumos ir šviesos paieškos šventinėje Lenkijoje

Ne prastesnė alternatyva

Lapkričio 25 d. "The Observer" paskelbtame sąraše išvardyti šventiškiausi Europos miestai, jau lapkričio pabaigoje pasipuošiantys ryškiomis šviesomis, senamiesčiuose įrengtomis čiuožyklomis, karuselėmis ir, žinoma, tradicinėmis kalėdinėmis mugėmis.

Vienas iš dešimtuko miestų – Vroclavas žiemą nušvinta didžiulėmis Kalėdų eglėmis, apšviestais fontanais ir mugėmis, kuriose prekiaujama įvairiomis dovanomis, karštu vynu ir tradiciniu keptu avių sūriu su spanguolių padažu. Pakilus į Katedros apžvalgos bokštą, visas šventinis grožis – kaip ant delno. Ir jei po tokios panoramos dar negana šventinės nuotaikos, ją sukurs gražiausios kalėdinės giesmės Nacionalinio muzikos forumo koncertų salėje.

Kitame D.Britanijos dienraštyje "The Independent" publikuotame dešimtuke žiemą būtinai rekomenduojama aplankyti karalių miestu vadinamą Krokuvą. Senojoje turgaus aikštėje čia nuo 1257 m. vyksta tradicinės kalėdinės mugės su keptomis bulvėmis ir skrudintais kaštainiais bei suvenyrais, pripildančiais advento kalendoriaus kojines – nuo rankų darbo dekoracijų iki žymių Krokuvos prakartėlių.

Ir Vroclavas, ir Krokuva iš Kauno pasiekiami per kelias valandas automobiliu arba per 13 valandų tiesioginiu naktiniu autobusu. Nors atstumas netrumpas, magiški vaizdai, šventinė pakili nuotaika ir lengvai įkandamos tiek nakvynės, tiek apsipirkimo mugėse kainos atperka kelionės nuovargį. Lenkijos miestai, kurie šventiškiausių miestų dešimtukuose puikuojasi šalia tokių Europos perlų kaip Viena ir Zalcburgas, yra tikrai pigiausia, bet ne prasčiausia alternatyva.

Žiemos pasaka

Kaunietis Dainius Babilas skaičiuoja ne vieną šeimos kelionę Lenkijoje. "Žiemą Lenkija traukia pasipuošusiais miestais, ypač prieš šv.Kalėdas, ir aktyviomis žiemos pramogomis. Varšuvos, Krokuvos, Gdansko, Vroclovo, Torunės ir kitų didžiųjų miestų senamiesčius užpildo prekiautojai, pakvimpa karštu vynu, meduoliais ir vafliais. Vokietijoje itin išpuoselėta kalėdinių mugių tradicija kasmet vis labiau įsitvirtina ir Lenkijoje", – pasakojo D.Babilas.

Žiemos kelionių metu vyras turi ypatingą ritualą – užsukti į bažnyčias, kurios dažnai būna atviros, ir tylioje prietemoje nueiti iki šviečiančios prakartėlės. "Lenkijos tikintiesiems jos labai reikšmingos, todėl dažnai būna itin puošnios, unikalios ir sukurtos su meile", – sakė keliautojas, tiek vasarą, tiek žiemą su šeima dažnai traukiantis ir į kalnus.

Žiemą Lenkija traukia pasipuošusiais miestais, ypač prieš šv.Kalėdas, ir aktyviomis žiemos pramogomis.

Anot jo, pakankamai geros kalnų slidinėjimo trasos yra įrengtos netoli nuo Lietuvos pasienio, prie Suvalkų (Šelmente). Pasirinkus tokį maršrutą galima susiplanuoti išvyką ir vienai dienai. Pervažiavus į priešingą šalies pusę slidinėjimui galima skirti gerokai daugiau laiko. Visa Pietų Lenkija remiasi į kalnus: Tatrai, Beskidai, Sudetai. Ten didžiausi Lenkijos slidinėjimo kurortai, kurių sostine neretai laikoma Zakopanė.

"Lyno keltuvai užkelia beveik į 2 000 m aukštį. Net ir neslidinėjant ten galima pasivaikščioti snieguotomis Tatrų keteromis. Apskritai visas Zakopanės kraštas tarsi pasineria į žiemos pasaką. Aukščiau nei bet kur kitur šalyje įsikūrusiuose miesteliuose būna daug sniego, tipiniai to krašto mansardiniai namai pasipuošia daugybe šviečiančių lempučių. Smagi atrakcija Zakopanėje visai šeimai – ne pirmus metus žiemą statomas sniego labirintas ir sniego pilis", – pasak D.Babilo, žiemą Lenkijoje galima ne tik pramogauti lauke, bet ir aplankyti įdomius muziejus.

D. Babilas. D. Babilo asmeninio archyvo nuotr.

Stebėjosi draugiškumu

Ne vieną savo gimtadienį keliaujant po Lenkiją atšventusi kaunietė Rasa Lukienė pasakoja tik pačius geriausius įspūdžius. "Mums taip sekėsi, kad dabar jau tapo tradicija atostogas planuoti Lenkijoje. Tai šalis, draugiška visomis prasmėmis: tiek kainomis, tiek žmonėmis", – moteris vis dar negali atsistebėti lenkų svetingumu ir paslaugumu.

R.Lukienė pasakojo, kaip kiekvieną kartą atvažiavus į kaimo turizmo sodybą šeimininkės lietuvius pasitikdavo su pyragais. O kartą per patį vasaros atostogų įkarštį Helio pusiasalyje keliautojus iš kaimyninės šalies išgelbėjo automobilių aikštelės prižiūrėtojas. Pamatęs lietuviškus automobilio numerius jis ne tik surado jiems vietą perpildytoje aikštelėje, bet ir pasiūlė nemokamai pernakvoti jo kolektyviniame sode, nes lietuviai iš anksto nebuvo susiradę, kur apsistoti.

Vien dėl tokio žmonių draugiškumo R.Lukienę vis traukia grįžti atgal į Lenkiją, kuri turi neribotas turizmo galimybes. Moteris pasakoja išbandžiusi įvairius keliavimo būdus: suplanuotai ar spontaniškai, atostogas prie ežerų ar didžiuosiuose miestuose, keliavimą automobiliu, autobusu ar traukiniais.

Mes tiesiog žado netekome, kokiomis puikiomis sąlygomis išsinuomojome kaimo turizmo sodybą ant pat ežero kranto.

"Kai tik iš Kauno atsirado traukinio maršrutas į Balstogę, nusprendėme patys jį išbandyti. Visi tada juokėsi: kas čia per kelionė, kai trunka visą dieną. Bet mums labai patiko: pasidarėme sau atrakciją. Penkias valandas traukinys neskubėdamas važiuoja, o tu dairaisi pro langus. Juolab, kad po traukinį galima vaikščioti, todėl kelionė neprailgo", – pasakojo R.Lukienė.

Visais metų laikais

Anot kaunietės, su šeima po Lenkiją keliaudami automobiliu jie visuomet renkasi ne greitkelius, o regioninius kelius, kurie yra puikios būklės. "Kai išsuki iš pagrindinio kelio, pamatai tai, ko neplanavai. Ypač didelį įspūdį man paliko Kašubija, jos nuostabūs miesteliai ir kraštovaizdis", – kaunietė stebėjosi, kad net ir vasaros metu spontaniškai pasirinkus gražesnę vietą, tarkime, prie ežerų, gali lengvai rasti nakvynę.

"Mes tiesiog žado netekome, kokiomis puikiomis sąlygomis išsinuomojome kaimo turizmo sodybą ant pat ežero kranto. Lietuvoje tokių kainų nerastume, be to, sunku rasti laisvą sodybą. O kiek čia iki tos Lenkijos. Jeigu jau važiuoji į Dzūkiją, gali nuvažiuoti ir į Lenkiją", – savo atradimais dalijosi R.Lukienė.

Spontaniškai patekti į nuostabaus grožio sodybas Lenkijoje kaunietei pasisekė ne vieną kartą: "Mes visuomet gaudavome puikių pasiūlymų. Gyvenome sodyboje vieni ant ežero kranto, mums buvo suteikti dviračiai, valtys, šeimininkai atvežė pyragą. Nors ir atrodo, kad tokiose ežeringose apylinkėse daug keliautojų, dar neteko nusivilti."

Pasak moters, Lenkija taip arti, kad nebūtina planuoti ilgų atostogų. Pakeliauti galima ir pasidarius vienos dienos išvyką. R.Lukienė rekomendavo būtinai aplankyti Vygrius, kurie žymūs ne tik savo vienuolynu, bet ir įspūdingu Vygrių nacionaliniu parku, apsuptu ežerų. "Žiemą maudytis negali, bet tiek gamta, tiek gražiausi Lenkijos miestai kaip Krokuva, Gdanskas, Varšuva yra verti aplankyti visais metų laikais", – sakė kaunietė.

„Projektas dalinai finansuojamas pagal Lenkijos Respublikos Senato globos programą Polonijai ir lenkams užsienyje“.