Jacques‘o Chiraco populiarumas iš dalies atspindi tragiškus jo įpėdinio reitingus. Jeigu prezidento rinkimai vyktų šiandien, jis pralaimėtų jau pirmame ture.

Fondo „Harris Interactive“ atlikta apklausa rodo, kad 23 proc. rinkėjų balsuotų už kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. Dabartinis prezidentas Nicolas Sarkozy ir socialistų lyderė Martine Aubry surinktų po 21 proc. balsų.

M.Le Pen sausio viduryje užėmė Nacionalinio fronto pirmininko postą, pakeitusi provokaciniais pareiškimais pagarsėjusį tėvą Jeaną Marie Le Peną. Pastarasis 2002 m. šokiravo Prancūziją, patekęs į prezidento rinkimų antrąjį turą, bet triuškinamai pralaimėjo J.Chiracui.

Nors Prancūzijos prezidento rinkimai įvyks tik kitąmet, jau dabar dėl jų verda karštos diskusijos. N.Sarkozy, per 2007 m. rinkimus žadėjęs būti ryžtingesnis, praktiškesnis ir nuoseklesnis už savo pirmtaką J.Chiracą, nepateisino daugelio rinkėjų lūkesčių.

Tiek kairieji, tiek dešinieji labai nerimauja dėl augančio Nacionalinio fronto lyderės populiarumo. Valdančioji partija suvokia, kad dukteriai pakeitus J.M.Le Peną, daugelis „Sąjungos už liaudies judėjimą“ šalininkų, kurie 2007 m. patikėjo N.Sarkozy ir nusigręžė nuo Nacionalinio fronto, gali vėl jį paremti.

M.Le Pen „Harris Interactive“ apklausos rezultatus pavadino tautos pabudimu.

„Manau, mūsų visų laukia didelė staigmena, – sakė politikė. – Einu į rinkimus ne tam, kad pašmėžuočiau masinėje scenoje ir pademonstruočiau pagarbą aplinkiniams. Noriu pristatyti savo programą ir įgyvendinti tas idėjas, kurios subrendo Nacionaliniame fronte.“

Pasak apžvalgininkų, J.M.Le Penas 2002-aisiais triuškinamai pralaimėjo todėl, kad be garsių šūkių ir aštrios kritikos neturėjo jokios konkrečios programos. Politiko dukra tikriausiai supranta, kad būtent stipri rinkiminė programa gali būti sėkmės pagrindas, ir jau dabar kruopščiai prie jos dirba.