Nyderlandai traukiasi iš „Eurovizijos“

Nyderlandų pasitraukimas papildė virtinę boikotų iš šalių, nepatenkintų Izraelio įtraukimu į kasmetį muzikos festivalį. Šis nepasitenkinimas kilo dėl Izraelio karinės kampanijos Gazos Ruože, kurią išprovokavo „Hamas“ Spalio 7-osios išpuoliai.

„Jau kurį laiką žinome, kad Izraelio dalyvavimas sukelia įvairių reakcijų visuomenėje, kelia diskusijas ir nesutarimus“, – pareiškime teigė NPO žiniasklaidos direktorius Jurre Bosmanas (Jurė Bosmanas).

„Todėl, pasikonsultavusi su Transliuotojų taryba, NPO nusprendė atsisakyti dalyvavimo 2027 metais“, – pridūrė J. Bosmanas.

Šis Nyderlandų žingsnis užbaigia nuolatinių dvejonių dėl dalyvavimo virtinę ir parodo, kokius didelius visuomenės bei tarptautinius nesutarimus kelia šie debatai.

Rugpjūtį transliuotojas AVROTROS, atrenkantis Nyderlandų atstovą ir transliuojantis šou, jau buvo pasitraukęs, pareiškęs, kad dėl karo Gazos Ruože renginys „nebegali būti laikomas neutraliu“.

Tačiau po mėnesio NPO ėmėsi pakeisti AVROTROS ir pareiškė prisiimsianti atsakomybę, o antradienį šį savo sprendimą atšaukė.

NPO vykdomoji pirmininkė Jet de Ranitz (Jet de Ranic) pripažino, kad toks sprendimas nuvils daugelį olandų „Eurovizijos“ gerbėjų, ir pabrėžė, jog konkursas vis tiek bus transliuojamas per viešuosius kanalus.

Vis dėlto J. de Ranitz teigė: „Privalome padaryti išvadą, kad šiuo metu dalyvauti 2027 metų „Eurovizijos“ dainų konkurse yra per anksti.“

„Atsižvelgdami į su šiomis temomis susijusį jautrumą, nusprendėme kuriam laikui žengti žingsnį atgal“, – pridūrė J. de Ranitz.

„Bangaranga“

Rugpjūtį organizatoriai paskelbė, kad bet kuriai į ginkluotą konfliktą įsitraukusiai šaliai nebus leidžiama rengti konkurso.

Tačiau tai nesustabdė boikotų: Airija jau pranešė, kad nedalyvaus, o Ispanijos visuomeninio transliuotojo vadovas taip pat pasisakė už boikotą.

Anksčiau šį mėnesį pasitraukė Čekijos visuomeninis transliuotojas, tačiau jis priežastimi nurodė išlaidų mažinimą.

Kitų metų konkursas – didžiausias pasaulyje tiesiogiai transliuojamas muzikos renginys – gegužės 11–15 dienomis vyks Bulgarijos Juodosios jūros mieste Burgase.

Tai bus pirmas kartas, kai ši Balkanų šalis rengs konkursą. Šią teisę savo šaliai iškovojo dainininkė Darina Jotova, žinoma kaip Dara, šiemet laimėjusi Austrijos sostinėje Vienoje vykusį konkursą su ritmingu kūriniu „Bangaranga“.

Nuo pat savo gyvavimo pradžios šeštajame dešimtmetyje „Eurovizija“ tapo svarbiausia popmuzikos platforma, padėjusia pasaulinę šlovę pasiekti Švedijos ikonoms ABBA, taip pat Celine Dion (Selin Dion), Cliffui Richardui (Klifui Ričardui) ir Oliviai Newton-John (Olivijai Niuton Džon).

Šiemet konkursą stebėjo 131 mln. žiūrovų – 35 mln. mažiau nei ankstesniais metais, kai penkios šalys jį boikotavo dėl Izraelio dalyvavimo.

Nyderlandai, Islandija, Ispanija, Airija ir Slovėnija atsisakė dalyvauti 2026 metų konkurse, o pastarosios trys išvis atsisakė transliuoti šou.

Olandai dalyvavo pačiame pirmame „Eurovizijos“ dainų konkurse dar 1956 metais ir yra triumfavę penkis kartus.

Vėliausią sykį jų nugalėtojas buvo Duncanas Laurence'as (Dankanas Lorensas), kuris su daina „Arcade“ laimėjo konkursą 2019-aisiais ir pasiekė muzikos topų viršūnes visame pasaulyje.

Pasak „Eurovizijos“ svetainės, tai tapo pirmuoju dainų konkurso kūriniu, platformoje „Spotify“ perklausytu milijardą kartų.

Renginį organizuojančios Europos transliuotojų sąjungos (EBU) vadovas teigė, kad jam labai gaila, jog Nyderlandai nedalyvaus.

„Suprantame jų sprendimą ir gerbiame Nyderlanduose kilusių jausmų stiprumą“, – pareiškime nurodė Martinas Greenas (Martinas Grinas).

„Kartu tikime, kad „Eurovizijos“ dainų konkursas yra svarbus susiskaldžiusiame pasaulyje“, – kalbėjo jis.

NPO atstovas J. Bosmanas sakė, kad transliuotojas vis dar tariasi su EBU dėl konkurso ateities.

„Esame įsitikinę, kad renginys vėl gali tapti muzikos ir bendrystės vieta, kurioje lieka erdvės atviroms diskusijoms apie visuomenės temas“, – teigė J. Bosmanas.