M. Linkytė parodė, kur pas ją ištatuiruoti žodžiai „Čiūto Tūto“

– Kaip jūs jaučiatės? Ar išsimiegojote? Ar pavalgėte? Ar pailsėjote miške?

– Trys klausimai viename, o į visus atsakymas – ne. Dar trūksta poilsio, dar atrodo, kad nesuvokia mano psichika, kas čia įvyko. Labai intensyvūs buvo penki mėnesiai nuo tada, kai viskas prasidėjo. Tik prieš kelias dienas pasidėjo šioje kelionėje toks mažas kablelis, tašku to nenoriu vadinti. Dabar dar norisi leisti kūnui, širdžiai susipažinti su visa informacija, ją kažkaip priimti, apdoroti.

– Užsieniečiai, kurie dalyvavo konkurse, jau turbūt mintinai buvo išmokę „Čiūto Tūto“ ?

– Tikrai taip, tas dvi savaites visi žinojo, kad aš vardu Monika ir praeidama visada išgirsdavau dainuojant „Čiūto Tūto“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– „Eurovizijoje“ dalyvavote jau antrą kartą. Kas buvo kitaip dalyvaujant su Vaidu Baumila ir dabar?

– Šįkart važiavau brandesnė ir vidumi, ir kaip atlikėja. Man atrodo, kad visa ta mano 8-erių metų patirtis susikomplektavo ir turėjau visai kitokią patirtį.

– Iš vidaus viską matėte, o ar bendrą rezultatą iš šono spėjote pasižiūrėti?

– Šiaip nežiūrėjau dar, ne. Mačiau tik tai, ką „Eurovizijos“ kolegos rodė vaizdo įrašuose.

– O ar iš tiesų buvo taip, kad Lietuvos salelėje, kur visi mojavo vėliavėlėmis, vena iš pritariančiųjų atlikėjų truputėlį apsvaigo nuo oro, nuo visų emocijų ir net turėjo prisėsti?

– Taip. Pusfinalio metu buvo tokia situacija, kai laukėm kol paskelbs mus. Paskelbus Lietuvos vardą ji tiesiog nualpo. Tai yra turbūt vienas mėgstamiausių mano vaizdo įrašų. (juokiasi)

M. Linkytės sutiktuvės Kauno oro uoste

– Streso turbūt buvo tiek pusfinalyje laukiant savo vardo, tiek finale. Ar galite palyginti tas emocijas?

– Man atrodo, kad daugiau spaudimo jaučiau pusfinalyje, nes labai norėjosi profesionaliai atstovėti savo vardą ir Lietuvą. O per finalą jau buvo tiesiog labai didelis noras pasidžiaugt viskuo. Tuomet atsipalaidavau.

Dėl to, ar pateksime į finalą, man atrodo, įtampos nejautėm. Aš už kiekvieną džiaugiausi, aišku, už save irgi norisi pasidžiaugti, bet širdis į dvi daleles atskyla, ir už save norisi, bet ir už kiekvieną kolegą, nes tikrai su labai daug kuo susibendravom. Taip atsitiko, kad salelėje šalia suomių buvom, tai mano asmeninis noras, mano širdis buvo labiau į jų pusę. Tačiau, man atrodo, Loreen laimėjo garbingai. Jei žmonės ir komisija taip nubalsavo, vadinasi, taip turi būti. Viskas, ką mes dabar galime daryti, tai sveikinti ir džiaugtis.

Šiame straipsnyje:

Monika Linkytė