Spalio 16–21 d. Vilniuje lankysis vienas ryškiausių mūsų laikų norvegų rašytojų Dagas Solstadas ir pristatys savo naujausią knygą "Vienuoliktasis romanas, aštuonioliktoji knyga".

D.Solstadas apdovanotas įvairiais prizais, tarp jų – Bragės premija (1998 ir 2006 m.), Šiaurės kraštų tarybos Literatūros premija (1989 m.) ir tris kartus Norvegijos kritikų premija (1962, 1992 ir 1999 m.). 70-ies metų jubiliejų atšventęs rašytojas buvo pagerbtas išskirtiniu apdovanojimu: valstybiniu garbės atlyginimu, kuris jam bus mokamas iki gyvos galvos. Beje, per visą istoriją tik trys kiti norvegų menininkai yra gavę tokį apdovanojimą.

Labai gerai kritikų ir skaitytojų įvertintas jo "Vienuoliktasis romanas, aštuonioliktoji knyga" ("Ellevte roman, bok atten"). Būtent už šį romaną rašytojas antrąsyk gavo Norvegijos kritikų premiją (1999 m.). Pagrindinis romano veikėjas Bjornas Hansenas, beveik prieš dvidešimt metų dėl meilužės palikęs žmoną ir dvejų metų tesulaukusį sūnų, stovi gyvenimo kryžkelėje. Jam ką tik sukako 50 metų, jis solidus, prestižines pareigas einantis specialistas, bet tvirto pagrindo po kojomis taip ir neturi. Ar visas jo gyvenimas nėra vien tik neprofesionalus spektaklis? Ieškodamas atsakymo, Bjornas Hansenas įsivelia į labai savotišką žaidimą, nulemiantį visą tolesnį jo gyvenimą.

Romanas "Vienuoliktasis romanas, aštuonioliktoji knyga" išverstas į lietuvių kalbą (vert. Ugnius Mikučionis, išleido "Homo liber", 2011 m.). Lietuvių skaitytojui šis romanas ypač įdomus ir dėl to, kad čia vaizduojama ir mūsų šalis, jos sostinė Vilnius pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Kaip atrodė Gedimino bokštas, Katedra, Vilniaus senamiesčio gatvės, pastatai ir žmonės norvego akimis paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje? Kokie vaizdai, pojūčiai, spalvos, kvapai įsirėžė jo atmintyje? Ar grįžęs iš Vilniaus į Norvegiją Bjornas Hansenas vis dar bus toks pat žmogus? Visa tai atsiskleidžia "Vienuoliktojo romano, aštuonioliktosios knygos" puslapiuose.