Karalienė iš pieno baro ir jos keisti desertai

Su kuo asocijuojasi žodžių junginys "tikrasis amerikietiškas tortas"? Nors JAV, kultūrų katilu vadinamoje šalyje esama galybė pyragų, tortų variacijų, šiapus Atlanto nė vieno jų pavadinimas ar vaizdas nekelia ypatingų asociacijų su naujuoju Pasauliu. Tiksliau – nekėlė. Jau kuris laikas tikras žodžių junginys "šiuolaikiškas amerikietiškas tortas" asocijuojasi su konditerės Christinos Tosi vardu, jos sukurtu "Gimtadienio tortu" ir pieno barų "Milk Bar" tinklu, kuriame galima paskanauti ne tik šio, bet ir kitų keistų jos sukurtų saldumynų.

Nuo inžinerijos iki maisto

Tačiau apie viską iš pradžių. O iš pradžių buvo sunki vaikystė: Ch.Tosi sako buvusi labai išranki valgytoja, per pietus nuolat laukusi, kol bus patiektas desertas, o galiausiai ėmusi juos kepti pati.

Buvo studijos Virdžinijos universitete. Mokslai – kaip tikroje amerikietiškoje pasakoje – nesusiję su maisto gamyba: Ch.Tosi studijavo elektroinžineriją. Vėliau – studijos Florencijoje ir įsiplieskusi aistra tapti virtuvės profesionale.

Prancūzijos kulinarijos institute pasimokiusi kulinarinio meno, Ch.Tosi kurį laiką buvo puodų fronto eilinė, tačiau visada svajojo turėti savo desertinę, kurios lankytojai mėgautųsi tik jos kurtais gardėsiais. Norą padėjo įgyvendinti žinomam viešojo maitinimo įstaigų tinklui "Momofuku" vadovavęs Davidas Changas. Teigiama, kad karjeros proveržį Ch.Tosi padarė sukūrusi keletą desertų šio tinklo pieno barui.

Tradicinės kulinarijos atstovų akimis, Ch.Tosi leidžia sau begėdiškai daug.

2008 m. Niujorko rytuose pradėję prekiauti netikėtais patiekalais, Ch.Tosi su kompanija netrukus subūrė lojalių klientų bendruomenę ir atkreipė žiniasklaidos dėmesį. Po to, kai garsusis televizijos žurnalistas Andersonas Cooperis pagarsino dievinantis traškųjį "Milk bar" pyragą, Ch.Tosi verslui (beveik) nebereikėjo reklamos.

2011-aisiais Ch.Tosi baras persikraustė į gerokai didesnes patalpas prašmatnesnėje Niujorko vietoje. Šiandien "Milk bar" jau esama ir Los Andžele, Vašingtone, Bostone, Las Vege, Toronte, o elektroninėje parduotuvėje galima užsisakyti tortų, pyragėlių ir violetine glazūra dengtų "PB&J" – riešutų sviesto ir džemo sumuštinių, be kurių neužauga nė vienas JAV pilietis.

Ingredientai – iš šiukšliadėžės

Kuo gi ypatinga Ch.Tosi kulinarinė kūryba? Įvaldžiusi teoriją, praktiką, perkandusi kulinarijos ir konditerijos taisykles, Ch.Tosi jas ėmė laužyti, kurti savas, kol tapo garsi. Labai garsi. Šiandien vieni ją mėgsta, dievina jos kepinius, kiti bodisi tiek jos gaminiais, tiek jos požiūriu į maisto gamybą.

Ch.Tosi šlovę pelnė kepdama didžiulius komposto sausainius, įvairius pyragus ir saldumynus, kurių dažno akcentas – slaptasis ingredientas iš šlamštmaisčio kategorijos.

Bulvių traškučiai, sūrūs riestainiukai, iš sriubos koncentrato kepamos bandelės, panakota, kurios skonis – kaip pieno, likusio suvalgius kukurūzų dribsnius. Ch.Tosi reabilitavo didžiausius maisto nusikaltėlius, sveikos mitybos specialistų ar gurmanų pasmerktuosius, sukūrė su jais neįtikėtinų derinių ir paslėpė naujuose patiekaluose.

Pradininkė: svarbi Ch. Tosi taisyklė - jie nėra padengiami jokiu kremu, cukraus mase ar glazūra. Taip amerikietė išpopuliarino vadinamųjų "nuogų" tortų madą. Scanpix nuotr.

Tradicinės kulinarijos atstovų akimis, Ch.Tosi leidžia sau begėdiškai daug. Mėsos kukulius troškina pirktiniame padaže, nespjauna į konservuotą spanguolių tyrę iš skardinės. Jei dar pridėtume šerio acto ir sojos padaže marinuotus kietai virtus kiaušinius, saldžius keksiukus su kremo kepurėle ir apibarstytus skrudinta šonine, turėtume keistą Ch.Tosi kūrinių paletę – žaismingą, keistą, vaikišką, žaižaruojančią.

Imperijos kūrėja

Konditerijos meistrų iš Europos siaubui (ar nuostabai – rimta konkurente Ch.Tosi vargiai galėtų laikyti rafinuotų kulinarijos mokyklų kur nors Paryžiuje ar Madride asai, medituojantys ties kiekvienu petit four pyragaičiu) amerikietę pripažino ne tik skonio plebėjai. 2011 m. ji laimėjo savo pirmąjį iš dviejų Jameso Beardo fondo, remiančio amerikietiškosios kulinarijos įvairovę ir novatorius, apdovanojimų. Vėliau Ch.Tosi veidas atsirado televizijų "Fox", "Netflix" kulinariniuose šou. Nieko keista, kad 2016-aisiais agentūra "Crain Communications" įtraukė ją į jaunesnių nei 40 metų Niujorko verslininkų keturiasdešimtuką.

Ch. Tosi reabilitavo didžiausius maisto nusikaltėlius, sveikos mitybos specialistų ar gurmanų pasmerktuosius, sukūrė su jais neįtikėtinų derinių ir paslėpė juos naujuose patiekaluose.

Vos pasirodžiusi pirmoji Ch.Tosi knyga "Momofuku Milk Bar" (2011)  atsidūrė "New York Time" bestselerių sąraše. Ne prasčiau sekėsi ir antrajai ("Milk Bar Life") bei trečiajai knygai ("All About Cake"). Jose Ch.Tosi – kaip ir konditerijoje, gyvenime – yra tokia pat savimi pasitikinti, kiek narcistiška, plaukianti prieš ilgo gyvenimo siekiančių sveikuolių ir lėtojo maisto gurmanų srovę.

Būtų klaida laikyti amerikietę visiška autsaidere, nepripažįstančia šiuolaikinių verslo dėsnių. Stebint jos pasisakymus ir veiklą, skaitant tekstus, ima rodytis, kad už nerūpestingos, žaismingos, atsitiktinai šefe tapusios moters įvaizdžio kiauto – labai rūpestingai verslą planuojanti, ambicinga moteris, kuriai šlamštmaisčio reabilitavimas, sausainių iš atliekų kepimas tėra sumaniai apgalvoto verslo plano dalis. Kaip ir spalvinga skarelė, juosianti galvą, tapusi Ch.Tosi uniforma (sako – močiutės įvaizdžio įkvėpta) bei tekstiliniai sportbačiai su auliuku (mėgstamiausi – seni raudoni "Converse").

Kaip bebūtų, bet Ch.Tosi įkūnijo amerikietiškąją svajonę. Šiandien 38-erių virtuvės šefės, knygų autorės, televizijos laidų vedėjos turtas vertinamas milijonu dolerių ir ji nė neketina sustoti. "Duokite man darbų sąrašą ir aš nesustosiu, kol jis nebus atlikti", – yra pasakiusi Ch.Tosi.

Jokių kliūčių

Ch.Tosi parodė, kad maistas – ne kokia mistika, ne ritualinio gamybos proceso vaisius, kuris valgomas iš anksto pasirengus, įmantriai serviravus. "Noriu kažko. Gal sūraus? O gal saldaus?" – regis, pagrindinis Ch.Tosi impulsas, jos receptų ingredientas ir yra noras. Nori – reiškia, jokių kliūčių.

Gali neturėti nei svarstyklių, nei plaktuvo – ingredientus Ch.Tosi matuoja amerikietiškai – puodeliais, tešlą Ch.Tosi gali maišyti šaukštu, o apskritiems tortams skirtus biskvitus – kepti universaliausioje stačiakampėje formoje: iš lakšto išpjauna du apskritimus, o trečiąjį kokį skiautinį sulipdo iš nuopjovų – neprapuola nė trupinys. Skamba keistai, bet kodėl gi ne? Jei iš biskvito skiaučių formuojamas vidurinysis sluoksnis, kremas – amerikietiškai riebus (vadinasi, tvirtas), o gaminys komponuojamas konditerijos žiede ir gerai atšaldomas, niekas nė neįtars, kad kepinio mūras sulipdytas iš patrupėjusių plytų.

Idealus Ch.Tosi kūrybos vaisius – tortas. Ji išpopuliarino sistemą, kaip pagaminti tokį tortą, kurį galėtume laikyti JAV simboliu: visiškas liberalumo įsikūnijimas. Ch.Tosi tortas atitinka visus kriterijus, kuriais labai nesigilindami galėtume apibūdinti gyvenimą JAV – tokį, kokį jį piešia absoliuti dauguma lengvų holivudiškų juostų su laiminga pabaiga.

Įvairovė: maistas gali būti paprastas, linksmas, išskirtinis, infantiliškas, deklaruoja Ch.Tosi patiekalai. Scanpix nuotr.

Svajonė, kurią galima pasiekti (šiuo atveju – turėti tortą, net kai nesi konditerijos asas). Svarbiausias įrankis siekiant tikslo – valia (nereikia jokių įmantrių prietaisų). Pradinis įnašas – ne solidi suma pinigų, bet išradingumas (tortas gaminamas iš labai paprastų produktų).

"Nuogų" tortų mada

Kepinį galima paruošti iš anksto – iš labai labai anksto. Ir net ruošiant iš labai labai anksto galima gaminti keliais etapais – žodžiu, net ir tada, kai laiko visai visai nėra (negi kas nors Amerikoje jo turi užtektinai?). Pavyzdžiui, jei esate supažindinamas su faktu, kad vos grįžęs iš planuotų atostogų sulauksite labai tolimų, bet svarbių giminaičių vizito. Turite tris išeitis: vaišinti masinės gamybos pirktu prekybos centre, už paskutinius atostogų pinigus užsisakyti pas konditerijos meistrus, arba pasigaminti iki viešnagės likus kad ir trims savaitėms.

Tereikia daryti kaip pataria Ch.Tosi. Vieną laisvą vakarą iškepti biskvitą, kitą laisvą vakarą jį supjaustyti, sutepti, padėti į šaldiklį ir pralaikyti jame kad ir visą mėnesį. Tereikia savo konditerijos šedevrą šventės išvakarėse iš šaldiklio perkelti į šaldytuvą, kad čia per keletą valandų jis lėtai atitirptų.

Dar viena svarbi Ch.Tosi torto taisyklė: jie nėra padengiami jokiu kremu, cukraus mase ar glazūra – amerikietė išpopuliarino vadinamųjų "nuogų" tortų madą, kai šonai it mūras atskleidžia visus sluoksnius, o viršus neįmantriai, net primityviai, papuošiamas tuo, iš ko ką tik lipdytas tortas ir ko liko.

Pagal šiuos principus Ch.Tosi, žinoma, sukūrė ne vieną tortų derinį. Juos slepia už devynių užraktų – siūlo paragauti pieno baruose, kepti pagal knygose nurodytus receptus. Tačiau vieną jų – paties ryškiausio, amerikietiškiausio, torto receptu Ch.Tosi pati pasidalijo. Tai – "Gimtadienio tortas".

Kaip ir visi jos desertai, toks pats nesudėtingai pagaminamas, tačiau trykšte trykštantis nuo spalvotų pabarstukų. Prapjovus, iš jo pasipila ryškiaspalviai saldūs trupinukai, kuriais esame įpratę puošti keksų ar tortų viršų. Tačiau Ch.Tosi juk laužo taisykles, o tikras amerikietiškasis gimtadienis privalo būti su siurprizu.

Savo laimės kalvis

Kol tapo pripažinta ir žinoma, Ch.Tosi išmoko beveik viską, kas daroma skirtingose šio restoranų verslo grandyse. "Kad sukurtum imperiją, turi būti puikus batsiuvys, o tai reiškia, kad turi mokėti atlikti santechniko, elektriko, tapytojo, architekto darbus. Man patinka žinoti ir suprasti, kaip viskas veikia, kaip viską ir viską sutvarkyti", – viename interviu prisipažino Ch.Tosi.

Net ir būdama savo imperijos viršūnėje, ji pati bendrauja su spauda, gamina patiekalus "YouTube" auditorijai, kuria naujus receptus, aktyviai pildo savo profilius socialiniuose tinkluose, reklamuoja naujus kavinių patiekalus ir paslaugas.

Ilgus metus Ch.Tosi kūrė savo keistus patiekalus, rašė knygas, bet neturėjo to vieno vienintelio žmogaus, su kuriuo galėtų kasdien dalytis ne tik stebuklais iš šlamštmaisčio, bet ir nesėkmėmis. Tačiau vieną dieną ji sutiko savo gyvenimo vyrą. Ar bereikia sakyti, kad jis – restorano vadovas? Tiksliau, – vadovauja kompanijai, kuri valdo restoranus ir sveikatingumo centrus.

Ch.Tosi ir Willas Guidara vestuves atšoko 2016 m. Ta proga buvo iškeptas rekordiškai didelis tortas. Kaip ir milijonierė, pabrėžtinai kuklų įvaizdį pasirinkusi nuotaka, tortas buvo be jokių įmantrių puošmenų, jei neskaičiuotume tų poros gyvų gėlių žiedų, – visiškai nuogas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimas

Klausimas portretas
kas būna po to kai suvalgai? Triesti bėgt nereikia?

Nija

Nija portretas
Ir aš pakraupusi, stalo maistas ant kurio gaminami patiekalai, o čia subinė, kedai ir rūbai. Pipeccc....

Dalius

Dalius portretas
Viena yra pozuoti užkėlus subinę ir batus ant virtuvinio stalo. Bet visai kita - demonstruoti tai kaip normalų elgesį. Violeta, jei nerandi apie ką rašyti, tai išviso nerašyk!
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių