Septynios premjeros, debatai ir pažintinės paskaitos – festivalis "Budos kine" Kaune artėja prie finišo. Šiandien miestiečių laukia paskutiniai filmai.

Lietuvis budizmo mokytojas

"Taip, teisingai išgirdote, aš – Mantas Petruškevičius, bet ne dizaineris. Beje, jis ne Mantas, o Mantvydas. Tad aš dar galiu atsikovoti prekės ženklą", – prieš paskaitą apie budizmą šmaikštavo panevėžietis.

Įmantriai sunertos kojos, stilingi džinsai ir šiek tiek suvelti plaukai – vienoje iš M.Žilinsko dailės galerijos erdvių įsitaisęs 29-erių vyras nė iš tolo nepriminė budizmo filosofijos mokytojo, greičiau – padaužą studentą. Visgi patirties, kurią sukaupė per ne itin ilgą savo gyvenimą, M.Petruškevičiui gali pavydėti ne tik jo bendraamžiai.

Studijų metais, kaip ne vienas bendramokslis, išvažiavo uždarbiauti į Ispaniją. Bet ten neskynė pomidorų. Apsukrusis lietuvis pardavinėjo bilietus į naktinius klubus ir vairavo nelegalų taksi. Kiek vėliau išvyko į Maskvą. Tiesa, Rusijoje ilgai neištvėrė. Londonas – dar viena stotelė M.Petruškevičiaus kelionėje. Čia jis mokėsi anglų kalbos. Galiausiai klajūnas grįžo į Lietuvą – Stupkalnio kaimą Kelmės rajone.

"Net neabejoju, kad kelius į tokį pasaulį man nutiesė budizmo filosofija", – įsitikinęs M.Petruškevičius. Dabar jis ne tik budizmo filosofijos mokytojas, bet ir vienos solidžios Rygos baldų įmonės vadovas.

Nenori vykti į Tibetą

Paskaitas apie budizmo filosofiją skaitęs Vokietijoje, Rusijoje, prieš dvi savaites M.Petruškevičius tai darė Vilniuje. Praėjusį sekmadienį budizmo mokytojas stojo ir prieš Kauno publiką.

"Paskaita susideda iš trijų dalių: mano monologo, jūsų klausimų ir meditacijos. Viskas įskaičiuota į kainą", – pokštavo M.Petruškevičius. Tačiau jau netrukus juokelius pakeitė intriguojantis pasakojimas apie budizmą. "Buda neskelbia dogmų ir skatina žmonių kritišką vertinimą. Jis – ne Dievas ar pranašas, o bičiulis ir mokytojas", – kalbėjo svečias.

M.Žilinsko dailės galerijoje susirinkusius klausytojus jis stebino net tik sąmoju ir išmintimi. Ne mažesnė staigmena buvo tai, kad apie budizmo filosofiją kalbantis vyras nedega noru aplankyti budizmo lopšiu vadinamo Tibeto. Kodėl? "Tai, ką Kinija padarė iš Tibeto, jau nebėra tikrasis senasis Tibetas", – išsitarė mokytojas.

Tuomet ko ten veržiasi lietuviai? "Nepaaiškinama trauka. Žinau, kad musulmonai visą gyvenimą svajoja patekti į Meką, budistai – į Lhasą. Aš, nors niekada nebuvau Lhase, ten keliauju mintimis", – patyliukais sušnabždėjo kaunietė Raimonda. Šalia įsitaisęs jaunuolis tikino, kad budizmas, kitaip nei krikščionybė, jam atrodo tyras ir nesuteptas. Tačiau ar žmogus, visą gyvenimą mitęs riebiais didžkukuliais ir uodęs karvės mėšlą, gali tapti tikru budistu, kalbinti kauniečiai negalėjo atsakyti.

"Jei tikite, kad esate savo likimo kalviai, jūs – jau budistai", – salėje aidėjo M.Petruškevičiaus žodžiai.

Tikri išdykę vienuoliai

Budizmas – paslapties skraiste apgaubta religija. Budistai – atsiskyrę, pasauliečių silpnybių priešininkai. "Anaiptol", – šyptelėjo M.Petruškevičius. Nusistovėjusius stereotipus tądien griovė ir vaidybinis Khyentse Norbu filmas "Išdykę vienuoliai".

"Du vienas kitam prieštaraujantys žodžiai. Vienuolis gali būti santūrus, tylus, ramus, bet ne išdykęs", – likus kelioms minutėms iki seanso pradžios kalbėjo viena žiūrovas.

Pasirodo, vienuoliai gali būti ne tik išdykę, bet ir aistringi futbolo aistuoliai. Pusantros valandos siužetas sukosi apie tris jaunus vienuolius (juos vaidina neprofesionalūs aktoriai), vakarais slapta ištrūkstančius į kaimelį kaimynystėje, kuriame yra televizorius. Sučiuptiems jiems gresia būti išmestiems iš vienuolyno, o išsigelbėjimas ateina iš ten, iš kur jo niekas nesitiki.

KAS? filmas "Išdykę vienuoliai"

KADA? kovo 3 d. 18 val.

KAS? dokumentinis filmas "Budizmas šiuolaikiniame pasaulyje"

KADA? kovo 3 d. 20 val.

KUR: M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12)