I. Prudnikovaitė: muzika nėra rimtoji ar nerimtoji

Dvejonės ir atsakomybė

Šiuo šventiniu laikotarpiu I.Prudnikovaitė akcentuoja, kad šv.Kalėdos ir Naujieji metai jai – išskirtinai svarbūs. „Šios šventės man atrodo ypač prasmingos, todėl ir brangios. Leidžiu sau jas išjausti visavertiškai, turime nerašytą taisyklę jokių darbų tomis dienomis nesiimti. Tiesa, tarpušventis aktyvus, bet štai Naujųjų metų naktį šįkart nusprendžiau padovanoti dukroms, o ne pasidovanoti sau publiką“, – prieš kelias dienas duodama interviu juokėsi ji.

Nors naujo, unikalaus formato „The Voice. Generations“ lietuviškos versijos „Lietuvos balsas. Kartos“ pirmąją laidą LNK žiūrovai išvys šį sekmadienį, filmavimai jau prasidėjo. I.Prudnikovaitė neslepia, kad tai jai – kiek netikėta patirtis. „Žinote, visų pirma tikrai nemenką įspūdį padarė pats pasiūlymas tapti projekto mokytoja. Nesu iš tų pernelyg aktyviai save reklamuojančių atlikėjų, o ir daugiausia atlieku rimtąją – klasikinę – muziką, kuri turi labai ribotą savo klausytojų skaičių. Prodiuserių drąsa įtraukti visai kito formato asmenį, ko gero, labiausiai ir papirko“, – dalijasi operos solistė.

Kvailiojame, ginčijamės, juokiamės, nerimaujame, tariamės visi kartu ir smagiai.

„Būsiu atvira – dvejojau, nes sutikimas reiškia ir begalę įsipareigojimų, tarp jų – ir didesnį žiniasklaidos dėmesį, kurio „normaliame“ gyvenime privengiame... Tačiau karavanas jau eina, dabar telieka sėkmingai išplaukti“, – juokiasi ji.

„Esu perfekcionistė, todėl mokytojo kėdė mane įpareigoja ne rodyti save, o išties maksimaliai prisidėti prie savo surinktos komandos kuo kokybiškesnių ir įspūdingesnių pasirodymų. Geras emocinis kontaktas taip pat ne mažiau svarbus“, – įsitikinusi I.Prudnikovaitė.

Spalvingas kolektyvas

Visi projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ mokytojai – savo žanro Lietuvos superžvaigždės: I.Prudnikovaitė, Vaidas Baumila, viena kėde besidalijančios grupės „69 danguje“ narės Karina Krysko, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė ir Goda Alijeva bei roko muzikos atstovas Benas Aleksandravičius iš grupės „ba.“

„Tai, kad esame labai skirtingi, manau, kuria specifinę, tačiau tikrai labai teigiamą atmosferą. Esame kultūringi, draugiški žmonės, todėl bendravimo problemų, įtampų ar nesusikalbėjimų bent jau kol kas nekyla. Atvirkščiai – kvailiojame, ginčijamės, juokiamės, nerimaujame, tariamės visi kartu ir smagiai“, – apie bendravimą su kolegomis pasakoja I.Prudnikovaitė.

Vienas pagrindinių solistės pranašumų mokytojo kėdėje yra itin kokybiškos žinios apie tai, kaip reikėtų dirbti su savo vokalu. Ji neslepia, kad ją iš tiesų džiugina į projektą atėję dalyviai. „Jie visi nuostabūs jau vien dėl to, kad tai yra muzikuojantys žmonės, išdrįsę parodyti savo sugebėjimus tokiai plačiai auditorijai. Tam reikia tikrai didelės drąsos“, – sako didelę patirtį ne tik scenoje, bet ir pedagoginėje veikloje ugdant naujus talentus sukaupusi klasikinės muzikos atstovė.

„Dar labai žavu tai, kad šis formatas reiškia, jog matysime ne solistus, o duetus ar didesnės sudėties ansamblius, kurių nariai susiję kokiais nors ryšiais. Giminystė, draugystė, partnerystė – tai natūralus gyvas nervas, kuris pasirodymus emocine prasme daro ypatingus“, – priduria ji.

Projektas skatina atsigręžti į skirtingas kartas. I.Prudnikovaitei ryšys su savo šeimos kartomis taip pat labai svarbus. „Pasakysiu kaip bambanti bobutė, bet tas ryšys, o ne naujas sekėjas instagrame ar post’as feisbuke, yra viena svarbiausių vertybių gyvenime. Gražūs, tvarūs santykiai neatsiranda iš niekur – juos reikia kurti. Tam reikia skirti laiko“, – pabrėžia ji.

Kitas pasaulis

Ne tik Lietuvos, bet ir Europos auditorijoms puikiai pažįstamai I.Prudnikovaitei klasikinės muzikos scena – gyvenimo būdas, tačiau televizija, kaip sako ji pati, yra visiškai kitas pasaulis, turintis išskirtinę sklaidos jėgą.

„Kažkada dalyvavau LRT muzikiniame projekte „Triumfo arka“, ir, ko gero, iki pensijos ir liksiu „mūsų Ievute“, – juokiasi ji. – Išties tą keistą pojūtį būti prieš tiek daug televizijos kamerų, reikia prisijaukinti. Gal kiek iš pusiausvyros muša laiko dinamika. Mano profesijos žmonės įpratę daug repetuoti, šlifuoti kiekvieną garsą, judesį, o čia viskas vyksta kosminiu greičiu – kiekviename žingsnyje po supernovą…“

I.Prudnikovaitė pripažįsta, kad jau dabar griuvo daugybė senų stereotipų. „Daug kas turbūt mano, kad rinksiuosi tik operinius balsus, rengsiu tik klasikinius pasirodymus. Tikrai nebus vien taip. Manau, kad muzika nėra rimtoji ar nerimtoji – yra gera arba bloga muzika, nepriklausomai nuo žanro. Pavyzdžiui, daug kas nustebs, bet man, operos solistei, tikrai artima roko muzika. Galbūt todėl mokytojų kėdėse taip puikiai sutariame su Benu. Juk jis, kaip ir aš, irgi yra savotiškas neformatas, taip pat turi nuostabių idėjų, aiškią nuomonę, ramybę. Jei būčiau dalyvė, turbūt rinkčiausi jį“, – sako pašnekovė.

„Lietuvos balsas. Kartos“ – sekmadienį 19.30 val. per LNK