Dvylikos metrų medinė vyro skulptūra užsidegė akimirksniu. Minia vieningai suklykė, sumojavo rankų miškas, visi puolė prie laužo, bučiavosi. Aplink važinėjo spindinčios, šviečiančios fantasmagoriškos mašinos, šaudė fejerverkai, blykčiojo lazeriai. "Degančio žmogaus" (angliškai – "Burning Man") festivalis JAV Nevados valstijoje kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių

Apie kasmetį "Burning Man" festivalį papasakoti labai sunku, – grįžęs su dukra Monika iš JAV vykusio "Degančio žmogaus" festivalio fotografas Romualdas Požerskis ieškojo žodžių. "Tai tarsi neregiui pasakoti apie spalvas", – rado apibūdinimą jis, negalintis atsigauti nuo įspūdžių lavinos.

Amerikiečių tolerancijos testas

Nevadoje, Juodosios uolos dykumoje lengviau išbandyti atominę bombą nei rengti savaitę trunkantį festivalį. Artimiausia gyvenvietė – už 50 kilometrų, dieną – 40 laipsnių karščio, o naktį temperatūra nukrenta iki trijų laipsnių žemiau nulio. Ir dažnai akimirksniu užeina smėlio dulkių audros.

Tačiau "Degantis žmogus" ten vyko aštuoniolika kartų! Tris kartus – prie vandenyno pakrantės.

Laisvė, begalinė fantazija, geranoriškumas, draugiškumas, seksas, narkotikai, nuogi kūnai, tūkstančiai tolerantiškų žmonių ir 2500 projektų tarp smėlio dulkių.

Be interneto ir telefono

"Sveikas atvykęs namo!" – skelbia užrašas prieš įvažiuojant į 3 kilometrų skersmens laikrodžio formos festivalio vietą dykumoje. Pirmą kartą apsilankiusieji skambina varpu ir susimąsto apie savo svajonę. Jie tarsi žengia į savo fantazijų, pasakų, sapnų, svajonių realybę.

Organizatoriai pasirūpina apsauga, medicinos pagalba, triskart per dieną valomais lauko tualetais, kartkartėmis įkaitusius dalyvius aplaisto vandeniu.

Milijonieriai, modeliai, hipiai, rokeriai, baikeriai. Visi vienoje vietoje. Dalyviai pasirašo, kad yra atsakingi už savo gyvybę, atsiveža vandens, maisto, gėrimų.

Negalima pilti ant žemės skysčių, šiukšlinti. Ten neveikia internetas, mobilusis ryšys, yra tik vienas stacionarus telefonas. Galima važinėtis tik dviračiais ir automobiliais-mutantais.

Smėlio dulkių audros

R.Požerskis San Franciske išsinuomojo automobilį. Nuomos punkte patariama nutylėti, kad automobiliu važiuosi į festivalį, nes smėlio dulkės padaro savo darbą, todėl automobilių nenuomoja arba prašo kelis kartus didesnės sumos.

R.Požerskis su dukra ir JAV gyvenančia pažįstama vežėsi palapinę, miegmaišius, dujinę viryklę, drabužių, kuriuos dėl smėlio ir karščio reikia keisti kasdien, maisto, vandens, kaukes bei specialius akinius.

"Audros prasideda akimirksniu, – stebėjosi Romualdas. – Daugelis tuo metu stengiasi nusnausti, sulenda į palapines. Labai lengva pasiklysti, nes tamsu, pusto smėlį nematai net savo rankos. Tačiau po 5-10 minučių viskas akimirksniu baigiasi, vėl kaitina saulė, mėlynuoja neįtikimai giedras dangus."

Įėjimas į alternatyvųjį pasaulį

Amerika – puritoniška šalis, bet R.Požerskis įsitikino, kad "Degančio žmogaus" festivalyje klesti tikras nuogo kūno kultas. Ko gero, nevados dykuma – vienintelė vieta, kur visi pasijunta laisvi.

"Pamačiau reginių kaip iš futuristinio filmo, – pasakojo R.Požerskis. – Įlindęs į uždarą dėžę su skylėmis rankoms viduje prašosi liečiamas nuogas vyras, maždaug 65 metų žmogus su mėlynais lietsargiais rankose šokdamas nuogas palydėdavo besileidžiančią saulę, baltai apsirengę vyrai vaikščiojo kojokais, nuogos moterys važinėjo dviračiais, buvo galima pamatyti ir fantasmagoriškų mašinų, ir angelų, ir velnių."

Savaitei įkurtame miestelyje stovi kelios didelės dėžės, kur žmonės geranoriškai įmeta smėlyje rastus kitų dalyvių pamestus daiktus: asmens dokumentus, prabangius laikrodžius, auskarus, apyrankes, karolius.

Išeinant iš dykumoje laikinai įrengto Juodosios uolos miesto ir žengiant į įprastą tikrovę pasitinka užrašas: "Įėjimas į alternatyvųjį pasaulį".