Į egzotiškas šalis – ir dėl maisto

Dovana draugams – egzotiški pietūs

"Deja, galėčiau surengti bene geresnę ekskursiją Indijoje, Šri Lankoje ar Japonijoje, bet ne Lietuvoje", – atsiduso rudenį ketvirtą kartą į Tekančios Saulės šalį keliausiantis Paulius. Jis viliasi, kad pas jį atvyks svetingai priėmę ar kelionėse sutikti draugai iš Irano, Singapūro, Indijos, Kambodžos, Vietnamo, Taivano, Mianmaro ar kitų kraštų. "Jiems būtų puiki proga pamatyti Vilnių, Kauną, Trakus, kitus pagrindinius Lietuvos miestus ir traukos objektus", – sakė vyras.

Keliolika egzotiškų kampelių aplankęs ir neskaičiuojantis šalių, kuriose pabuvojo dieną ar dvi, Afrikos gilumos Paulius nesirenka dėl maisto kultūros stokos.

"Esu pusiau vegetaras, – šyptelėjo P.Rymeikis. – Todėl renkuosi šalį ir dėl maisto, visada atsivežu prieskonių, o lauktuvių dovana draugams – pietūs ar vakarienė, supažindinant su šalimi ir pagaminant tradicinį patiekalą."

Kokios šalies pavadinimas pirmiausia jam šauna į galvą, prakalbus apie maistą? Pusšešto milijono gyventojų turintis ir aukštu pragyvenimo lygiu bei griežta tvarka garsėjantis miestas-valstybė – Singapūras!

"Ten skaniai prisivalgau, vykdamas į kitas Azijos šalis, – šyptelėjo Paulius, prakalbęs apie kainų bei maisto įvairovę. – Nors miestas gana nuobodus savo tvarka, bet maistas ten tarsi gyvenimo būdas ar antroji religija."

Komplimentai Singapūrui

Singapūre P.Rymeikis niekada nepraleidžia vadinamųjų maisto centrų arba kulinarinių kioskelių (angl. Hawker Stalls).

"Kiekviename mikrorajone galima rasti po vieną ar net kelis garažo tipo trijų aukštų pastatus, knibždančius valgančių žmonių. Kainos – nuo 3 iki 10 Singapūro dolerių. Singapūro mastais – pigu, ten valgo ir emigrantai iš Indijos, ir solidūs, daug uždirbantys verslininkai. Pirmą kartą nuvykęs į Singapūrą Paulius padarė klaidą, apsilankęs indų restorane, kur sumokėjo dvigubai brangiau ir nesulaukė nieko autentiško. – "Hawker Stalls" – unikalus įvairių virtuvių pasirinkimas. Viename aukšte parduoda tik vieną patiekalą, kituose – platus pasirinkimas. Norėdamas paragauti tiek patiekalų, kiek ten randi, turėtum aplankyti bent pusę Indijos."

Singapūre beveik nėra blogo maisto, valgymas ten tarsi religija, itin populiarios laidos apie kulinariją, vyksta daugybė varžybų, o maisto kioskelių savininkai nevengia savo vitrinose iškabinti diplomų ar iškarpų iš žurnalų su jiems skirtomis pagyromis.

"Ieškodami, kur ypač skanu, stokite į vietinių gyventojų eilę, – patarė P.Rymeikis. – Tiesa, kai kur teks luktelėti ir gerą pusvalandį."

Maisto estetika Japonijoje

Kai Paulius jau manė, kad maistu Singapūro niekas neaplenks, jis atrado Japoniją, kurios virtuvė įtraukta į UNESCO sąrašą.

"Nedaug šalių turi tokį įdomų, estetišką ir kokybišką maistą", – įsitikinęs Paulius, paneigdamas mitą, kad ten labai brangu.

Viename brangiausių pasaulio miestų Tokijuje jis kas antrą dieną mėgavosi tendon – jūros gėrybėmis ir daržovėmis, apkeptomis tempuroje, pagardintomis tentsuyu padažu ir pateiktomis ant ryžių.

"Prie šio patiekalo gauni neribotą kiekį marinuotų daržovių, japoniškos arbatos. Už vieną skaniausių valgytų patiekalų mokėdavau tik 4 eurus!" – Paulius įsitikinęs, kad net ir brangiausioje šalyje galima rasti skaniai ir nebrangiai pavalgyti.

Japonijoje daugelyje restoranėlių yra maisto aparatai.

"Nuotraukos gelbėja, nes Japonijoje nedaug angliškai kalbančių žmonių", – pastebėjo P.Rymeikis.

Taivane, Korėjoje, Japonijoje taip pat itin populiarios iš plastiko pagamintos patiekalų kopijos.