E. Žičkus: Lietuvos pajūrio kainos neįkandamos

– Kokias atostogas labiau mėgstate: aktyvias ar pasyvias? Kur geriausiai pasiilsite?

– Kasmet darbo ir verslo reikalais keliauju po keliolika ar net keliasdešimt kartų. Kad ir kaip daugeliui atrodytų, tose kelionėse poilsio ir romantikos mažai: oro uostas – skrydžiai – viešbutis – automobilis – filmavimai ar verslo susitikimai – ir atgal namo. Būna, kad pro mašinos langą normaliai miesto, kuriame lankausi pirmą kartą, nepamatau.

Šios kelionės būna labai aktyvios judesio prasme ir visiškai pasyvios pažinimo, tad atėjus tikrų atostogų metui bandau atrasti aukso viduriuką – kelias dienas man reikia saulės, vandens, visiškos ramybės, o po to – judesio: kopimo, nardymo, pažinimo. Vien voliotis ant saulės nesugebėčiau.

Jei noriu pabėgti nuo pasaulio, keliauju į draugės tėvų vienkiemį Labanoro girioje, jei vasariškų malonumų – savaitei traukiu į Turkiją, Ispanijos ar Italijos salas, žiemą, jei tik pasitaiko proga, žvalgausi Azijos ar Maldyvų pusėn – iki šiol tikresnio rojaus žemėje nesu radęs.

Anksčiau bent savaitgaliui ištrūkdavau į lietuvišką pajūrį, deja, pastaruosius porą metų šio malonumo „nebeįkandu“ – kainos ir kokybės santykis yra košmariškas. Ne kartą draugams įrodžiau, kad savaitė prie Viduržemio jūros kainuoja tiek pat, kiek savaitgalis prie Baltijos.

– Esate apkeliavęs daugybę šalių. Kuri Jums paliko didžiausią įspūdį? Kas Jums ten patiko?

– Singapūre mane pakerėjo mažytės valstybės pribloškianti didybė, bent kartą per metus sugrįžtu į Turkiją. Galbūt ir skamba banaliai, bet tai – geriausia vieta, kurią galima pasiekti lėktuvu per porą valandų, sumokėti kelis šimtus eurų ir savaitę dėl nieko nesukti sau galvos, tik svarbu sugebėti teisingai pasirinkti.

Jei norite šou, masės žmonių ir eilių restoranuose, važiuokite į kelionių agentūrų siūlomas poilsines keliones, jei poreikiai šiek tiek kitokie – siūlau atostogas susiorganizuoti pačiam. Taip, tam reikia laiko, šiek tiek žinių, bet tai yra labai smagu. Dar man patinka Kipro ramybė, ji visai kitokia, nei Majamio rimtas, bet ir vienur, ir kitur apstu žavesio, tereikia sugebėti jį įžvelgti.

– Kur rekomenduotumėte atostogauti?

– Pirmiausia – lietuviškame kaime, kur galima atgauti vidinę ramybę, o tada – pagal poreikius ir galimybes. Dar vakar padėjau draugų šeimai suplanuoti puikias savaitės atostogas dviems su vaiku prie Viduržemio jūros. Nors planavo išleisti apie 2000 eurų, visas šeimos poilsis įtilpo į kiek mažiau nei tūkstantį, tad likutį galės panaudoti rugpjūtį. Pastebėjau, kad lietuviams tikrai patinka Tenerifė, Sardinija, Kreta, Ispanijos kurortai. Vasarą visur puiku.

– Kaip ketinate atostogauti šiais metais? Ar lengva išsirinkti atostogų kelionės kryptį?

– Taip jau nutiko, kad šią vasarą „pardaviau“ naujų iššūkiui įgyvendinimui, tad rezerve turiu tik savaitę, kurią praleisiu savo mėgstamoje vietoje prie Viduržemio jūros.

Rudenį laukia ilgos savaitės darbų Indijoje, Kosta Rikoje, JAV, tad mėginu viską sudėlioti taip, kad visose tose kelionėse po dvi dienas galėčiau skirti poilsiui ir pažinimui. Tikiuosi, pavyks.

O atostogų kelionės kryptį reikia rinktis pagal širdį ir piniginę – kartą taip mėnesiui atsidūriau Kinijoje, kitą kartą – Maroke, po to iškeliavau į Braziliją. Tailandas ir Samui sala niekada nenuvilia širdies ir nenuskriaudžia biudžeto. Bet jei niekur toli keliauti nesinori, savaitė Druskininkuose gali būti puiki tolimų atostogų alternatyva.

– Ar atostogas labiau mėgstate planuoti pats, ar renkatės iš kelionių agentūrų pasiūlymų?

– Priklauso nuo to, kiek laiko pasiruošti joms turiu ir kiek laiko galiu skirti poilsiui. Planuoti pačiam smagu, kartais naudinga, per agentūrą – greičiau. Nematau nieko blogo nužingsniavus į agentūrą išdėstyti savo viltis ir galimybes, klausinėti, rinktis, o ne pulti pirkti poilsio ir ryškios reklamos agentūros lange.

– Galbūt turite kokių atostogų tradicijų?

– Vasarą keliauju su draugais, žiemą – būtinai su artimaisiais. Vasarą man privalu knyga, taurė vyno ir šiek tiek romantiškų akimirkų, žiemą – per metus susikaupusių istorijų prie židinio kalnų namelyje ar žvejojant egzotines žuvis Raudonojoje jūroje.

Nesu gilių tradicijų žmogus, labiau spontaniškas, todėl paskutinę akimirką ilgai planuotas atostogas galiu tiesiog imti ir pakeisti nežinomybės kupinu skrydžiu į kokį nors civilizacijos mažai paliestą žemės lopinėlį.

– Papasakokite įsimintiniausią atostogų nuotykį.

– Pirmą vakarą Maldyvuose, po beveik dvi paras trukusios kelionės, akimirksniu nuskuodžiau pasimaudyti Indijos vandenyno bangose. Kitą vakarą supratau, kad esu laimės kūdikis, nes sutemus į tą vietą maitintis atplaukia rykliai. Nuo to laiko tamsoje į vandenį nepažįstamoje vietoje kojos nekeliu.