E. Straleckaitė – apie iš tėvų gautas pamokas ir tvirtą ryšį su šeima

Šį šeštadienio rytą, 8.30 val., TV3 kulinarinėje laidoje „Virtuvės istorijos“ užvirs azartiška kova, mat į ją stos šeimyninis duetas – šokėja E. Straleckaitė ir jos mama Jolita. Įvertinti jų kulinarinius sugebėjus atvyks jas puikiai pažįstanti kolegė, šokių trenerė Ieva Lukoševičiūtė.

Burtai lems, jog Eglė, kartu su laidos vedėja Ilona Juciūte, gamins kesadilijas su halloumi sūriu bei kamarelizuotais svogūnais, o Jolita, kuriai padės iš Šri Lankos kilęs virtuvės šefas Dilanas Dampella Gamage, kepsninėje keps lašišos kepsnį balto vyno ir grietinės padaže.

Žinoma ir profesionali šokėja E. Straleckaitė šoka nuo 7-erių metų bei jau ne pirmus metus turi ir savo vardo šokių studiją, kurioje šio meno mokina ir kitus. Pasirodo, laidos viešnias vienija ne tik stiprus mamos ir dukros ryšys, bet ir bendras verslas – Eglės mama Jolita vadovauja dukros šokių mokyklai.

„Kuomet pradėjo daugėti žmonių kolektyve, mamos paprašiau, jog ji padėtų man juos registruoti, kontaktuoti, nes man tam nebeužtenka laiko. Mama versle turi didelę patirtį, o kuomet tų žmonių tik daugėjo ir daugėjo, tuomet mamos ir paprašiau, jog viskam toliau ir vadovautų. Man geriau treniruoti, šokti, o verslo klausimus patikėti jai“, – pasakos Eglė.

Nors iš pažiūros šokėjo karjera atrodo tik grakštūs žingsneliai, dailios kūno linijos bei šlovė, tačiau iš tiesų tai reikalauja daug įdirbio, treniruočių, nuolatinio darbo su savimi bei stiprios psichologinės būsenos. Eglė tikina, jog šis sportas duoda be galo daug teigiamų savybių ne tik kaip šokėjui, bet ir kaip asmenybei.

„Šokis yra be galo daug duodantis žmogui sportas: susiformuoja net sportinis charakteris, kuris neleidžia pasiduoti, suklupti, skatina visada siekti rezultato, išmokti susitaikyti su nesėkmėmis ir nenukabinti nosies, o eiti toliau. Šokėjai yra labai disciplinuoti, dėl to daug ką gyvenime įveikti yra lengviau“, – teigs Eglė.

2 metų dukrą Vakarę auginanti moteris pasakoja, jog augindama savo vaiką vadovaujasi tuo, ko išmoko iš savo tėvų. Ir nors šokis Eglę lydi visą gyvenimą, tačiau tuo pačiu keliu eiti savo dukros, moteris tikina, neversianti.

„Turiu labai gražią pamoką, išmoktą iš savo tėvelių. Jie manęs niekur nestūmė, leido eiti savo keliu ir kai reikėjo, pakreipė šiek tiek. Žinoma, buvo tų akimirkų, kai atrodė, jog nieko nebesugebėsiu, net mokyklos pabaigti dėl treniruočių, pasirodymų, konkursų ir laiko stokos. Tačiau tėvai, užuot spaudę, atšovė, kad jei ne šiemet, tai kitąmet pabaigsiu“, – laidoje pasakos Eglė.

Nors šiandien Eglę su tėvais sieja itin tvirtas ryšys, o šeima jai yra didžiausias gyvenimo ramstis, Eglės mama Jolita prisimena ir vieną Eglės vaikystėje iškrėstą šunybę. Pasirodo, šokėja buvo tikra neklaužada.

„Esu dėdės mašiną sudaužiusi. Buvo tėvelių kažkokia tai šventė, o mes su pusbroliu žaidėme kitame kambaryje ir jis man sako, jog jo tėtis prašė mūsų įvaryti mašiną į garažą. Gerai ten viskas nesibaigė, tačiau kuomet ištinka ribinės situacijos, mane užklumpa juoko priepuolis. Tuo metu niekam nebuvo juokinga, tik man vienai. Greitai parbėgę namo ėmėme kurti istoriją, kaip viskas ten įvyko“, – šiandien su šypsena veide prisiminimais dalinsis Eglė.

„Mes ramiai sau sėdim, vakarojam. O kieme matom, išvažiavo mašina, ant posūkio ji taip užsisuko, kad tenai buvęs stulpas atsirado vidury mašinos. Ji po to jau buvo visiškai neremontuojama“, – tikrąja istorijos versiją pasakos Jolita.