Naujieji rūmų savininkai žino: dvaro romantika turi savo kainą

Mados keičiasi. Pirmieji Lietuvos turtuoliai pasitenkindavo naujausių modelių automobiliais, vasarnamiais ir ištaigingais namais, dabar populiaru įsigyti dvarą.

Naujieji rūmų šeimininkai suvokia: senovinės menės, pokylių salės ir parkai – jų statuso visuomenėje ženklas.

„Visame pasaulyje patys turtingiausi žmonės gyvena dvaruose, taip bus ir Lietuvoje“, - mano naujasis Lentvario rūmų savininkas, „Ranga Group” prezidentas Laimutis Pinkevičius. Neseniai jis apžiūrėjo savo valdas – Lentvario dvarą. „Greitai čia apsigyvensiu“, - verslininkas jau davė nurodymą teritoriją aptverti tvora ir pradėti įrenginėti apartamentus.

Norviliškių dvare prieš kelis metus įsikūręs Giedrius Klimkevičius aiškina: „Tiesiog malonu žinoti, kad turi pilį.“

Tuo tarpu Taujėnų dvaro savininkai Ričardas ir Vida Stackevičiai save linkę vadinti greičiau ne dvarininkais, bet darbininkais. „Gal manote, kad aplink mus zuja dešimtys tarnų? Anaiptol“, - kalbėjo jie.

Vakarai rūmų terasoje

Taujėnų (Ukmergės r.) gyventojai žino, kad dvaro rūmuose rengiasi įsikurti naujieji šeimininkai. Nykęs ir apsamanojęs dvaras pastaruosius metus kyla antrajam gyvenimui. Kai kurie kaimiečiai patys tinkavo sienas, sėjo žolę ir valė parke tyvuliuojančius tvenkinius.

Baigėsi dar viena darbo diena. Restauruotoje dvaro terasoje šeimininkai gali atsipalaiduoti. „Daug padarėme. Pažiūrėkite, vaizdas visai kitoks nei prieš metus”, - Taujėnų dvarininkas žiūri į sutvarkytą parką.

Prieš 13 metų dvarą įsigijęs R.Stackevičius valdo milijonais vertinamą turtą. Pirkdamas daugiau nei 200 metų senumo rūmus jis sumokėjo 13 tūkst. litų. Bet dvaro vertė per pastaruosius metus pakilo šimtus kartų.

Pirmas pokylis – sūnaus vestuvės

Sovietmečiu dvaro laukai buvo apsodinti vaismedžiais, rūmuose įkurta kolūkio kontora, vaikų darželis, bendrabutis atvažiuojantiems dirbti studentams, kino, šokių salės. Bet dvaras liko apleistas, tvenkiniai užžėlė, parkas virto atliekų sąvartynu.

„Supratau, kad reikia kažko imtis”, - sako R.Stackevičius. Ir ėmėsi. Juo labiau kad spaudė terminas – birželį dvare buvo suplanuotos 25 m. sūnaus Egidijaus vestuvės. Per kelis mėnesius šeimininkai suremontavo daugiau nei 1000 kvadratinių metrų patalpas ir surengė pokylį.

Tačiau tai buvo tik pradžia – rekonstrukcijos laukė kitos patalpos. Samdomi kaimiečiai atlieka tik pagalbinius darbus. „Ir tai tik tada, kai nešvenčia”, - ponas Ričardas ne kartą įsitikino, kad buvusiems rūmų savininkams Radvilams tarnavę kumečiai buvo gerokai darbštesni nei dabartiniai taujėniškiai.

Nusižiūrėjo kumečių namelį

R. ir V. Stackevičiai nesamdo tarnų. Kauniečiai kasdien atvažiuoja į erdviąją savo rezidenciją, bet niekada nepasilieka nakvoti.

Kai bus baigtas antrojo aukšto remontas, dvaro šeimininkai juose nakvos labai retai. „Toks gyvenimas – ne mums“, - įsitikinęs R.Stackevičius. Pro langą dvarininkas parodo buvusį kumečių namą: „Kai susiremontuosime, galbūt ten apsigyvensime.” „Nejuokauk”, - vyrą sudrausmina žmona.

Siūdinsis vakarinių rūbų

Nors Taujėnų rūmų savininkai kratosi dvarininkų titulo, tačiau puikiai supranta, kad nuo šiol privalės pasitempti. Jų dvare kitais metais vyks Pažaislio muzikos festivalio koncertai, o kitą mėnesį – priėmimas rengėjams.

„Esame savininkai, todėl pasitiksime svečius“, - ponia Vida vis dažniau pavarto madų žurnalus, skaito knygas apie protokolą ir etiketą.

„Neturime mėlyno kraujo, - kalba R.Stackevičius. - Esame paprasti žmonės, o dvare susirinks politikai, verslininkai, visa aukštuomenė.”

V.Stackevičienė rengiasi siūdintis kelias vakarines sukneles. Vadinasi, nuo šiol ji nesikapstys po gėlynus? „Ką jūs? Toks mano pomėgis. Nors kartais išgyvenu, kad dėl to net nagų negaliu užsiauginti”, - kvatojo moteris.

Daugiau vežimų nei automobilių

Kai G.Klimkevičius atvažiuoja į Norviliškes, pirmiausiai užlipa į antrąjį vadinamosios Norviliškių pilies aukštą. Išbėga į balkoną ir kelias minutes stebi gamtą – pro pilies langus atsiveria įspūdinga panorama.

„Šios vietos - unikalios. Tai tarsi Neringa prieš 20 metų, - apibūdino vietovę G. Klimkevičius. - Čia dažniau pamatysi vežimą nei automobilį. Net ir pats vietovės pavadinimas dvelkia romantika - noras ir viltis.“

Bet G.Klimkevičius čia neapsigyveno. Ir ne tik todėl, kad iširo jo santuoka su pramogų pasaulio garsenybe Greta Jansonaite. Vyras žino, kad išlaikyti tokią vasaros rezidenciją būtų pernelyg didelė finansinė našta. „Todėl nuomojame menes, kambarius. Rengiame šventes, seminarus”, - vardijo verslininkas, rugpjūčio pabaigoje prie pilies surengęs tris paras trukusį roko festivalį “Be2Gether”.

Keli tūkstančiai į festivalį atvykusių žmonių nė neįtarė, kad pilies šeimininkas labiausiai vertina tas akimirkas, kai čia būna vienas. „Tas jausmas ypatingas, - sako jis. – Žinai kiekvieną plytą, tinko sluoksnį. Pats ir žemę kasiau, ir sienas tinkavau.”

Samdys tarnus

Lentvario dvaro savininkas nekalba apie viešbučius, turizmo verslą ar menių nuomą. Jis jau apsisprendė: tuose namuose jis gyvens. Jei viskas vyks pagal statybų planą, verslininkas L.Pinkevičius su drauge Asta Valentaite rūmuose įsikurs kitais metais.

„Septynerius metus apie tai svajojame, - verslininkų pora apžiūrėjo visus Lietuvos dvarus. – Lentvario dvaras ir gražus, ir arti Vilniaus.” Kelių tūkstančių kvadratinių metrų pastatas kainavo kelis milijonus litų, bet vilniečiui tokia suma neatrodė didelė. Jis žino, kad nekilnojamojo turto vertė gerokai kils.

Ypač po to, kai šeima sutvarkys keliolikos hektarų parką. „Išpjausime kai kuriuos medžius, - planus vardijo verslininkas. – Pro langus norisi matyti įspūdingą panoramą.”

Kol kas šeima nenusprendė, kiek tarnų dirbs naujuose jų namuose. Tačiau tikrai žino, kad be pagalbos neišsivers. „Ateina toks laikas, kai gali sau tai leisti, - sako L.Pinkevičius. – Kodėl turėčiau to atsisakyti?”

Panašų klausimą pastaruoju metu sau pateikia ir kiti klestintys Lietuvos verslininkai. Dėl to rekordiškai išaugo dvarų kainos. Teigiama, kad į egzotiškose vietose stovinčius dvarus pretenduoja net po kelias turtingas šeimas.