Repeticijos kiekvieną dieną po tris ir daugiau valandų – šokių ir dainų šventės "Žalgirio mūšiui – 600 metų" dalyviai prakaitą liejo nuo gegužės vidurio. Jų pastangas galėsime vertinti jau rytoj.

Slėnyje verda gyvenimas

Žaliuojančių medžių lapijoje pasislėpęs Dainų slėnis prieš kelias dienas pasipuošė baltomis dekoracijomis. Šalia jų sumontuotos garso aparatūrai skirtos metalinės konstrukcijos.

Mediniai suoleliai, ant kurių jau šį savaitgalį įsitaisys keli tūkstančiai miestiečių, taip pat atsinaujino: užlopytos betone žiojėjusios skylės, sutvirtinta arba pakeista sėdimoji dalis. Pastarosiomis savaitėmis čia verda gyvenimas, todėl ir žmonių kur kas daugiau nei prieš mėnesį – ant suolelių galima sutikti ne tik tempimo pratimus atliekančius sportininkus arba įsimylėjėlių poreles.

Po pamokų ir paskaitų į Dainų slėnį skuba jaunieji šokėjai ir dainorėliai – dainų ir šokio šventės "Žalgirio mūšiui – 600 metų" dalyviai.

"Galima sakyti, kad nuo gegužės vidurio mes čia apsigyvenome", – uosdama ore sklandantį nupjautos žolės kvapą šyptelėjo šventės baletmeisterė Margarita Tomkevičiūtė. Daugumai ji geriau žinoma kaip ilgametė, Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio ansamblio "Nemunas" meno vadovė ir vyriausioji baletmeisterė.

Drabužiai bijo lietaus

"Kolektyvas tarsi liga – visam gyvenimui. Jei tėvai buvo ansamblio nariais, ir jų vaikai čia ateina, – nenutrūkstama grandimi džiaugėsi smulkutė moteris. – Visi esame kaip šeima." Šiuo metu M.Tomkevičiūtė po savo sparnu globoja apie 130 KTU studentų.

Prieš birželio 5-ąją, baletmeisterės globotinių padaugėjo iki pusseptinto šimto. Būtent tiek šokėjų žada pasirodyti šokio ir dainų šventėje. "Skaičius nėra galutinis. Kolektyvai turi atsarginius šokėjus, keičiančias poras. Pasirodyti šventėje visi trokšta", – tikino baletmeisterė.

Dvi savaites šokėjai repetavo suskirstyti grupėmis. Šiandien Dainų slėnio erdvėse jie pirmą kartą susitiks visi. Vieni šoks pasipuošę tautinėmis juostomis, kiti – su pintomis kepurėmis. "Pilno kostiumo generalinei repeticijai niekas nesirengs", – užtikrino M.Tomkevičiūtė.

Tautiniai drabužiai, pasak jos, pernelyg trapūs. Sijonai, marškiniai ir kelnės bijo lietaus lašų. Šokėjų batai – asfalto. "Po šventės daugumai dalyvių tikrai teks keisti avalynę arba iš naujo pakalti pakulnes", – prasitarė šventės baletmeisterė. Visgi labiausiai ji nerimavo dėl oro sąlygų. Darbo dienomis pranašauto lietaus nebuvo, todėl M.Tomkevičiūtė baiminosi, kad šeštadienį dangaus neaptrauktų debesys.

"Tuomet ir eisenoje negalės eiti visi dalyviai", – ištarusi šiuos žodžius, choreografė staiga pabarbeno į medį.

Grožis – paskutinėse eilėse

Paklausta, ar sunku valdyti kelių šimtų žmonių minią, šviesiaplaukė šyptelėjo – šioje srityje ji nėra naujokė. Vadovauti šokėjams teko ne vienoje respublikinėje šventėje, kurioje buvo kur kas daugiau dalyvių.

"Sunku negali būti, kai šalia yra šaunūs kolegos ir tarpusavio supratimas", – dirstelėjusi į plušančius choreografus tikino moteris. Dvi savaites kartu jie derino pagrindinius choreografinius elementus, negailėjo patarimų ir pagyrų šokėjams. Rytoj visi kartu jie stebės ir galutinį savo darbo rezultatą.

"Per repeticijas matome techninius dalykus. Kai stovėsime viršuje ir žinosime, kad jau nieko negalima pakeisti, džiaugsimės akimirka", – užtikrino M.Tomkevičiūtė.

Tiesa, šventės dalyviams, kuriems šokis artimesnis nei lietuviška daina, ji patarė įsitaisyti viršutinėse Dainų slėnio eilėse. Esą iš ten aiškiai matysis plazdantys kostiumai ir šokėjų kūnų sukuriami raštai. "Pirmoje eilėje – tik kojos", – juokėsi šventės baletmeisterė.

KAS: Kauno miesto dainų ir šokių šventė.

KUR: Dainų slėnyje.

KADA: birželio 5 d. 18 val. (eisena iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio – 16 val.)