Varžybos, įtampa prieš jas, klastingi kalnų keliai ir į nugarą alsuojančios varžovės – visa tai jau praeityje. Buvusi dviračių sporto treko karalienė Edita Pučinskaitė ruošiasi tapti motina. Susižėrusi visus prestižiškiausius apdovanojimus, ji atvertė naują gyvenimo puslapį. Ir dar nežinomą.

Labai laukia savo vaikučio

Italijoje gyvenančių 36 metų E.Pučinskaitės ir 48 metų jos vyro Roberto Rossi kūdikis turėtų gimti gruodžio pabaigoje. "Bus intensyvūs mano Naujieji metai", – džiaugėsi Edita, besilaukianti pirmagimio. Kitais metais jos gyvenimas smarkiai pasikeis, bet ji to nori.

"Šiuo metu gyvenu labai gražų gyvenimo periodą ir esu labai laiminga, – džiaugėsi E.Pučinskaitė. – Apskritai esu laiminga. Tai, ko siekiau, gyvenimas taip ir klostėsi. Su mažais nukrypimais, sunkumais, bet jie mane užgrūdino.

Manau, kad realizavau save sporte, padariau tai, ką norėjau. Ir būtent dėl to dabar labai gražiai gyvenu nėštumo laiką – be panikos, be įtampos, kad ko nors nepadariau. Be baimės dėl ateities, kuri dažnai būdinga besilaukiančioms. Žinau, kad ir šiame gyvenimo etape bus sunkumų, kad viskas pasikeis, bet į tai žiūriu ramiai ir labai laukiu savo vaikučio."

Edita jau žino, kad gims berniukas. Ji nusprendė, kad sūnui vardą išrinks lietuvišką: "Pavardė bus itališka – vyro. O vardą dar renkame. Man vyras leido nuspręsti, koks bus vardas. Bet tikrai bus lietuviškas."

Nėščios moterys Italijoje medikų atidžiai stebimos, nes ten gimstamumas – vienas mažiausių pasaulyje. Tie vaikučiai, anot Editos, visi suskaičiuoti. Tyrimai būsimoms motinoms atliekami nemokamai.

Dairosi lovelės ir vežimėlio

Už italo R.Rossi E.Pučinskaitė ištekėjo 2001 m. Toskanos regione, Monsumano Termės miestelyje, šeima turi nuosavą namą. Netoli įsikūrę Roberto tėvai ir kiti giminaičiai.

Dabar laisvo laiko Edita turi į valias. Ji džiaugė, kad namuose pagaliau padarė remontą: "Pertvarkėme namus. Viską padarėme, ko negalėjome padaryti per tiek metų, nes nebuvo laiko net atsikvėpti. Vyko lenktynės po lenktynių, todėl remontus nukeldavome ateičiai."

Kambarį naujagimiui tėvai įrengia dabar. Drabužėlių dar neperka, tačiau lovelės ir vežimėlio jau dairosi.

"Labai gera kalbėti, mąstyti, skaityti, galvoti apie vaikus. Bet vis tiek kiekvieną moterį, kol to vaikučio dar nelaiko rankose, kartais apima baimė: o kaip viskas bus?" – kalbėjo būsimoji motina.

Savo keliu ėjo ryžtingai

Į dviračių sportą E.Pučinskaitė įžengė nuo 12 metų ir jame išbuvo apie 22 metus. Atsidavusi sportui ji ilgam atidėjo motinystę. Užtat susižėrė visus prestižiškiausius apdovanojimus: laimėjo pasaulio čempionatą, rungtynes "Tour de France", "Giro d'Italia". Vardijant šiuos nuopelnus, Edita patikslino: "Išskyrus olimpinį medalį. Bandžiau jo siekti iki pat karjeros pabaigos. Bet olimpinėse žaidynėse man nepavyko."

Ar ji graužiasi dėl to, sielvartauja?

"Ne, nesigraužiu, – tvirtai sakė sportininkė. – Aišku, olimpinių žaidynių medalis gal būtų gyvenimą šiek tiek pakeitęs. Būtų neteisinga pasiekus tiek rezultatų baigti karjerą ir graužtis. Taip pat būtų neteisinga graužtis dėl nepasiekto rezultato po karjeros, kuri baigėsi be ypatingų traumų ir sveikatos sutrikimų. Ilgai sportavusiems dviratininkams taip būna retokai. Aš labai gražiai užverčiau tą puslapį 2010 m. pabaigoje Australijoje vykusiu pasaulio čempionatu. Tada su vyru pamąstėme, kad vienus metus galima dėl savęs pagyventi ir įkvėpti nesportinio oro, kuriuo kvėpavome tiek metų. O paskui – pagalvoti apie šeimos pagausėjimą."

Ir tas metas atėjo – Edita su Roberto nekantriai laukia mažylio.

"Niekada neslėpiau, kad kada nors tapsiu motina, nors kartais gyvenime nelengva planuoti. Šiais laikais atsitiktinumų nebėra. Pati sportininkė drauge su vyru nusprendžia, kaip pasirinkti – ar nutraukti karjerą, pagimdyti, o paskui grįžti į sportą. Mamų, grįžusių sportuoti, mačiau labai daug. Jų pavyzdys ir paskatino atidėti motinystę", – neslėpė Edita.

Anot jos, karjera yra karjera, o vaikai yra vaikai. Kai užversi tą puslapį, bus galima atversti kitą ir atsidėti motinystei. Jos filosofija – tokia. Ne taip paprasta suderinti sportą su buvimu mama. Kiek vaikų sunkiai atpažįsta iš ilgai trukusių treniruočių stovyklų ar daugiadienių lenktynių grįžusią motiną!

Ne kartą jai teko matyti sportininkes, kurios apsiverkia per varžybas sužinojusios, kad vaikas serga. Jis nori mamos, o mamos nėra namie. Tokiais atvejais labai sunku psichologiškai nusiteikti važiuoti į varžybas, joms atiduoti visą save. Yra ir daug puikių pavyzdžių – žinomų sportininkių, kurios tapo motinomis ir sėkmingai tęsia karjerą.

"Bet turbūt tas kelias buvo ne mano", – mano E.Pučinskaitė.

Nuo gerbėjų nepaspruksi

Sportinių aukštumų E.Pučinskaitei padėjo siekti vyras Roberto – tuos metus juodu gyveno kaip vienas žmogus. Dviračių sportas visą gyvenimą buvo jo hobis. R.Rossi dirbo ir fizioterapeutu, ir masažuotoju, ir komandų direktoriumi. Bet tai buvo antras jo darbas, kurį galėdavo atlikti laisvalaikiu.

Pagrindinis R.Rossi darbas – sveikatos apsaugos sistemoje, jis atsakingas už užsienio piliečių sveikatos priežiūrą Toskanos regione ir savo regiono piliečių – užsienyje.

Tik baigusi sportinę karjerą, pernai, Edita su Roberto leidosi kruiziniu laivu į Ispanijos salas. "Tuo pačiu "Costa Concordia", kuris vėliau nuskendo. Tik kapitonas buvo ne tas", – šmaikštavo Edita.

Grįžus iš kelionės jai pasipylė dviračių sporto veikėjų ir gerbėjų skambučiai, elektroniniai laiškai, sveikinimai. Ir pernykščiai, ir šie metai Editai buvo įdomūs – dviračių sporto treko karalienė buvo populiari, ją kviesdavo į įvairiausius renginius.

"Buvau prisidėjusi prie jaunosios kartos dviratininkių ugdymo. Šiek tiek bendradarbiavau su varžybų "Giro d'Italia" ir kitų Italijos lenktynių organizatoriais – padėjau organizuoti kai kuriuos lenktynių etapus Toskanoje. Italijoje rengiami su moterų dviračių sportu ir apskritai su dviračių sportu susiję renginiai. Organizatoriai mane kviesdavo juose pabūti "madrina" (it. – krikštamote) – apdovanoti nugalėtojus", – pasakojo Edita.

Rašo apie dviračių sportą

Italijoje E.Pučinskaitė gyvena nuo 1996 m. Tada ji pasirašė pirmąją kaip profesionalios sportininkės sutartį. Lietuvė labai greitai priprato prie tos šalies. Lankė italų kalbos paskaitas, labai daug mokėsi savarankiškai, skaitė. Ypač aktyviai bendravo su žmonėmis. Anot Editos, tai – pats geriausias būdas išmokti kalbą.

"Su komandos draugėmis būtinai reikėjo bendrauti itališkai. Nesuprantant kalbos būtų buvę sunku. Dviračių sporte – savi kodeksai, savos taisyklės. Per lenktynes reikėjo turėti raciją ir žaibo greitumu suprasti, apie ką kalbama, – aiškino E.Pučinskaitė – Man italų kalba nerealiai patiko. Savo žinias vis tobulinau, pradėjau net rašyti."

E.Pučinskaitė bendradarbiauja su italų žurnalu "Cyclism", kai kuriais interneto portalais, rašančiais apie dviračių sportą. Ten ji dėsto savo nuomonę, pastabas apie konkrečias rungtynes, atsako į klausimus. Pernai Toskanos regioninėje televizijoje Edita vedė laidą apie dviračių sportą. Tai – hobis, už šį darbą ji negavo jokio užmokesčio.

"Man patinka baigus sportinę karjerą savo patirtį perduoti jaunesniems, išreikšti savo nuomonę, – neslėpė Edita. – Kur tik pernai kviesdavo dalyvauti, visur eidavau."

Pastaruoju metu dėl ekonominės krizės tas bendradarbiavimas šiek tiek sumažėjo, – kai kurie portalai, žurnalai buvo uždaryti.

Vakarienė – bendravimo metas

Lietuvė patyrė, kad ne tik Toskanoje, bet ir visoje Italijoje labai juntama krizė: žmonės labiau pradėjo taupyti, liūdnesni tapo, labai mažai keliauja, universitetus baigęs jaunimas neranda darbo. Italijoje buvo sena tradicija rugpjūtį važiuoti atostogų. Tada būdavo uždaromos mažos krautuvėlės, visi miestai apmirdavo, niekas nedirbdavo. Juose šurmuliuodavo tik turistai. Šiemet daugelis italų dirbo, mažai kas važiavo atostogauti.

"Italijoje buvo ekonominis pakilimas, kai ten atvažiavau. Dabar to nebėra, – sakė Edita. – Dabar žmonės labai atsargūs, labai taupo, neperka ir neparduoda butų. Sunkoka šiais laikais Italijoje."

Edita ir Roberto šiemet gyvena daug lėčiau, turi laiko bendrauti su draugais. Prie namo esančiame kiemelyje jie mėgsta rengti vakarienes ir kviestis draugų. Tada ant grotelių kepa florentietišką bifšteksą (it. – bistecca alla fiorentina) Tai – populiariausias Toskanoje jautienos kepsnys su kaulu. Prie mėsos patiekia tradicinio "Chianti" vyno, kuriuo toskaniečiai labai didžiuojasi.

"Ir tokių vakarėlių dėl krizės Italijoje sumažėjo. Bet mes sau tai leidžiame, nes daug metų gyvenome susivaržę – kad neprarasčiau sportinės formos, koncentracijos, – paaiškino Edita. – Būdavo, baigiasi vienos lenktynės – galvoji apie kitas. Gyvenimas buvo nesibaigiantis maratonas."