Atgiję žodžiai – studentų rašto meno darbuose

Be išankstinių planų ir nuostatų vasaros pradžioje kultūriniai įvykiai Klaipėdoje – teisėtoje kaligrafijos sostinėje – susiklostė taip, kaip lyg ir derėjo: vienas kitą savotiškai pratęsė ir papildė du rašto menui skirti renginiai.

Pagerbiant vieno talentingiausių Lietuvos kaligrafų – profesoriaus Algio Kliševičiaus šviesų atminimą P.Domšaičio galerijoje pristatyti nauji "Kaligrafijos sąsiuviniai", o Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) birželio 5-ąją atidaryta Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių dailės fakulteto (TDF) antrakursių kaligrafijos paroda "Atgiję žodžiai".

Klestint epistoliariniam žanrui ir rankraštinei knygai, raštas, buvęs žmogaus individualybės ir kultūringumo ženklas, šiandien yra vertas kultūros paveldo statuso. Elektroninės erdvės, regis, jau negrįžtamai pasiglemžė šį žmonijos fenomeną – rankraštį ir kaligrafijos meną. Ir jei ne saujelė menininkų, įsimylėjusių raštą kaip savo širdies kalbą, ši meno sritis apmirtų.

Viena iš tokių entuziastų yra telšiškė menininkė Zita Inčirauskienė, mokanti šio subtilaus meno VDA TDF studentus. Per labai trumpą laiką sunku išmokyti rašto meno paslapčių, tačiau galima bent jau pasėti grūdą į naują dirvą, parodyti, koks nuostabus ir magiškas gali būti žodis ir verbalinė emocijos išraiška.

Parodos "Atgiję žodžiai" dalyviai – juvelyrikos ir kalvystės specializacijos studentai, kurių studijų programoje trečią semestrą yra dėstomi šrifto ir kaligrafijos pagrindai. Kaip pasakojo docentė Z.Inčirauskienė, šrifto ir kaligrafijos mokymo programa ir dėstymo metodika sudaryta remiantis dviem požiūriais – asmeniškumo ir istoriškumo – į šriftą ir kaligrafiją. Pirmuoju atveju vertybe ir išeities tašku tampa asmeninis rankraštis, netradiciniai ir tradiciniai rašymo įrankiai padeda išgauti įdomų ritmą, netikėtus efektus. Vienas iš svarbiausių tikslų yra "švaraus popieriaus" baimės nugalėjimas. Šio požiūrio moto – įdomiai rašyti gali kiekvienas. Antrasis požūris remiasi šrifto formomis, kurioms įtakos turėjo istoriniai meno ir architektūros stiliai. Jų rašymas priklauso nuo plunksnos laikymo padėties, reikalauja žinių ir įgūdžių, nors gali būti ir improvizuojamas norint paslėpti įgūdžių stoką.

Parodoje plačiai atsiskleidžia ir susipina abu požiūriai į šriftą ir kaligrafiją.