Amžiaus atradimas – lietuviškas Zodiakas

Žinomas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas išleido knygą, kurioje atskleidžiami neįtikimi faktai: lietuviai taip pat turėjo savo Zodiaką.

Dėlionę užbaigė radinys

J.Vaiškūno knygoje "Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais" paprastai ir suprantamai, bet nenusižengiant moksliniams tyrimo metodams pasakojama, kaip daugelį metų, žingsnis po žingsnio, kruopščiai renkant ir tyrinėjant išlikusius istorinius šaltinius, etnografijos ir tautosakos duomenis, pavyko užčiuopti lietuviško Zodiako pėdsakus. Knygoje autorius atskleidžia, kad tyrinėjant tautosaką, tuo pat metu, per neįtikimą atsitiktinumą ir palankiai susiklosčius likimui, Gardino bažnyčios rūsyje išlikęs unikalus medinis pagoniškas apeiginis kaušas su dvylika išdegintų originalių ženklų neabejotinai patvirtino iki tol dar tik teorines Zodiako rekonstrukcijų išvadas.

J.Vaiškūnas pasakojo, kad prieš 25 metus pradėjęs senovės lietuvių žinių apie žvaigždėtą dangų tyrimus jis nė nesvajojo, kad kada nors gali pavykti bent iš dalies atkurti lietuvišką Zodiaką, jei tik toks buvo. Juk buvo aišku, kad Zodiakas, kaip astronominių žinių sistema, galėjo būti žinomas tik ano meto išsimokslinusiam aukštesniam visuomenės sluoksniui, tačiau sunaikintas senosios religijos dvasininkų luomas savo puoselėtas žinias bei patirtį turėjo nusinešti nebūtin.

Pritaikė baltų mitologijai

Tad tikru stebuklu galima laikyti išlikusį pagonišką apeiginį kaušą, kurio paviršius po ištapytais spalvotais dažais krikščioniškais šventųjų paveikslais slėpė 12 paslaptingų senovinių išdegintų ženklų.

Sugretinęs kruopščius etnografijos bei tautosakos tyrimų duomenis bei ant kaušo rastus piešinius, J.Vaiškūnas atskleidė šių ženklų zodiakinę prasmę. Šis savitas Zodiakas, pasak etnokosmologo, galėjo susiformuoti Viduržemio jūros ir vietinės baltiškos tradicijos sandūroje. Tyrinėtojas mano, kad Viduržemio tautų – graikų, romėnų kultūrose – naudojama Zodiako sistema, patekusi į savitą vietinę baltišką kultūrą, pagonybės laikais galėjo būti perimta ir pritaikyta prie vietos papročių ir mitinių vaizdinių.

"Toks pritaikymas rodytų buvus gana stiprią vietinę dangaus šviesulių stebėjimo praktiką ir su jais susijusią savitą mitologiją. Nes jei Zodiakas būtų buvęs perimtas neturint savų nusistovėjusių žinių apie dangaus šviesulius, nebūtų buvę ir reikalo dalį ženklų keisti pagal savo poreikius", – teigė atradimo autorius.

Pristatys po žvaigždėmis

J.Vaiškūnas savo knygai apie lietuvišką Zodiaką pristatyti pasirinko ne tradicinę salę, o žvaigždėtą aplinką – Konstitucijos prospekte esantį Vilniaus planetariumą.

Renginyje, kuris vyks lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 18 val. dalyvaus knygos iliustratorė dailininkė Martyna Kašinskaitė, astrologas Naglis Šulija ir leidyklos "Dominicus Lituanus" direktorė Ramunė Landsbergienė.

Etnokosmologas, muziejininkas ir liaudies meno simbolikos bei senųjų astronomijos žinių tyrinėtojas J.Vaiškūnas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jis paskelbė per 40 mokslo darbų ir apie pusę tūkstančio mokslo populiarinimo straipsnių etnoastronomijos ir etninės kultūros tema. Lietuviškojo Zodiako tyrimo darbai buvo gerai įvertinti jau 2000 m. pasaulinėje archeoastronomijos konferencijoje Ispanijoje bei 2007 m. J.Vaiškūno pastangomis surengtoje pirmoje pasaulinėje archeosatronomų konferencijoje Lietuvoje, Klaipėdos universitete.

Knygos pristatymai

Gruodžio 5 d., trečiadienį, 17 val. kavinėje "Zodiakas" (Molėtų r., kelio Vilnius–Utena 72-ajame kilometre prie posūkio į Molėtų observatoriją).

Gruodžio 7 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos edukologijos universitete.