Ypač taupūs namai sulaukia vis daugiau dėmesio

Kas pirma atsirado – višta ar kiaušinis. Statybų rinkoje šį klausimą galima perfrazuoti kitaip – kuris pirmas mūsų šalyje pastatė energiškai ypač efektyvų, vadinamąjį pasyvų namą (angl. – passive house)? Dėl to Lietuvoje diskutuojama jau senokai, nors rezultatais pasigirti vargu ar kas gali.

Neišduotas nė vienas sertifikatas

Rytoj sostinės "Litexpo" parodų rūmuose prasidėsiančioje tarptautinėje statybų parodoje "Resta" lankytojai galės išsamiau susipažinti, kaip statyti pasyvųjį namą. Su tuo supažindinti ketina pirmieji tokio namo statytojai Lietuvoje.

Pasyviojo namo projektą šalia sostinės esančioje Gulbinų gyvenvietėje pasiryžo įgyvendinti kelios statybų ir statybinių medžiagų bendrovės: "Veikmės projektai", "Veikmė", "Balterma ir ko", "Hronas" ir "Paroc". Prie projekto įgyvendinimo prisideda ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas bei Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Ambicingas projektas buvo pristatytas dar prieš metus, tačiau kol kas tėra išlieti namo pamatai, tik pradedama montuoti grindų konstrukcija. Namo statybas planuojama baigti vasarą.

"Ilgiausiai trunka projektavimas. Įgyvendinant tokį projektą niekur nepaskubėsi. Pas mus įprasta per ilgai neužsisėdėti prie brėžinių – viens du ir padaroma. Šis projektas visai kitoks, jo konstrukcinė dalis absoliučiai kitokia. Kadangi neturime pakankamai patirties ir juo labiau įgūdžių, todėl dėliojame viską po smulkią detalę", – sakė viena pasyviojo namo statybos iniciatorių bendrovės "Paroc" rinkodaros direktorė dr. Audronė Endriukaitytė.

Jai taip pat teko girdėti kalbų ir pasigyrimų, kad viešai paskelbtas pirmas pasyviojo namo projektas Lietuvoje nebus pirmasis, jau neva pastatytas ne vienas namas pagal pasyviojo namo projektą.

Tačiau Statybos produkcijos ir sertifikavimo centras iki šiol nėra išdavęs nė vieno sertifikato, patvirtinančio, jog pastatytas namas yra energiškai ypač efektyvus ir per metus sunaudoja ne daugiau kaip 15 kW vienam kvadratiniam metrui energijos, reikalingos pastatui šildyti arba vėdinti.

Kopija nebus tinkama

Jau prieš kurį laiką buvo paskelbta, kad iš Vokietijos atvykęs verslininkas mūsų šalyje pirmas įgyvendino pasyviojo namo idėją – pasistatė gyvenamąjį namą. Vis dėlto iki energiškai ypač efektyvaus namo pritrūko. Vokiečio namas per metus šildyti ir vėdinti sunaudoja ne 15 kW energijos vienam kvadratiniam metrui, bet 18 kW. Pastatui neišduotas sertifikatas, patvirtinantis, jog jis yra energiškai ypač efektyvus. Tiesa, verslininkas turi namo sandarumą patvirtinantį sertifikatą.

Specialistai akimirksniu nustatė priežastis, kodėl nepavyko pasiekti pasyviajam namui keliamų reikalavimų, nors iki jų trūko labai nedaug. Pagrindinė priežastis – projektas rengtas Vokietijoje, pagal tos šalies klimato sąlygas, todėl mūsiškėms netiko.

"Kartotinis kitose šalyse parengtas pasyviojo namo projektas mums netinka, nes čia saulės intensyvumas kitoks, skiriasi oro temperatūra. Nukopijuoti paprasta, bet rezultatas nebus toks, kokio tikimasi. Todėl neimprovizuojame, o apskaičiuojame kiekvieną namo jungtį. Šis darbas greitai nedaromas. Projekte kur kas lengviau ištaisyti klaidas, nei statant", – kalbėjo dr. A.Endriukaitytė.

Kiekvienas turi savo užduotį

Pasyviojo namo principas – pastatą turi šildyti ne radiatoriai ar kitokia šildymo sistema. Šildymo katilą ar krosnį atstoti turi paprastos šviesos lemputės, arbatą verdantis virdulys, romantiška žvakės liepsna arba pačių žmonių skleidžiama temperatūra. Vienas didesnių šilumos šaltinių yra ir pro langus šviečianti saulė. Jeigu jos spinduliai per daug intensyvūs – šilumos perteklių turi sureguliuoti rekuperacinė sistema.

Pasyvųjį namą galima palyginti su termosu, kurio viduje esantis skystis ilgai išlieka karštas be jokių papildomų sąnaudų. Gali kilti abejonių, kad tokiame būste negalima atidaryti nei langų, nei durų, baiminantis netekti šilumos. Tačiau taip nėra – langus galima varstyti kada tik panorėjus.

Energiškai ypač efektyviame name nereikės papildomai gaminti energijos. Negaminant energijos neatsiras jokių teršalų, žmonės ir jų gyvenamoji aplinka liks apsaugota nuo žalingo poveikio.

Pirmo pasyviojo namo statytojai yra susiskirstę, kokius darbus kuris darys. Bendrovė "Veikmės projektai" rūpinasi projektavimu, "Veikmė" statys namą, "Paroc" pateiks akmens vatos gaminius atitvarams šiltinti ir konsultuos šiltinimo klausimais. Bendrovė "Hronas" pasyviajam namui parūpins specialius langus, įmonės "Balterma ir ko" uždavinys – suprojektuoti vėdinimo ir šildymo sistemas. Suprantama, prie projektų susirenka visų įmonių specialistai ir bendrai diskutuoja kiekvienu iškilusiu klausimu.

Kitose šalyse pasyviųjų namų konstrukcija dažniausiai būna karkasinė. Mūsų šalyje projektuojamas energiškai ypač efektyvus namas bus mūrinis. Tokia konstrukcija pasirinkta, kad būtų psichologiškai patrauklesnė lietuvių mentalitetui. Mūro sienos bus padengtos 38–42 cm storio akmens vata. Iš išorės nesiskiriančio nuo kitų pasyviojo namo techniniai duomenys tikrai skirsis. Įprastų namų sienų šilumos varža siekia 5 m2K/W. Pasyviojo namo sienų varža bus dvigubai didesnė – apie 10 m2K/W.

Įprasto gyvenamojo namo į aplinką išleidžiamo anglies dvideginio kiekis per metus siekia maždaug šešias tonas. Taip dažniausiai yra dėl nesandarių konstrukcijų ir patiriamų šilumos nuostolių. Pasyviojo namo išmetamo anglies dvideginio kiekis per metus siekia maždaug dvi tonas. "Pagrindinis siekis įgyvendinant šį projektą – taupyti šilumą ir tausoti aplinką neišmetant nereikalingo kiekio anglies dvideginio", – sakė dr. A.Endriukaitytė.

Projekto įgyvendintojai apskaičiavo, kad 214 kv. m (naudingasis plotas – 197 kv. m) dviejų aukštų individualaus namo metinės šildymo sąnaudos būtų ne didesnės nei 2250 kWh. Pasyviojo namo statybos reikalavimų nebus laikomasi tik statant garažą. Jis nebus šildomas, bus izoliuotas nuo gyvenamojo namo.

Dėmesys – langų vietai

Prieš metus pristatytame projekte pasyvusis namas neatrodo kaip stačiakampė dėžutė mažyčiais langais, kurių tėra vos vienas kitas. Tačiau projekto autorius Rytis Kripas pripažino, kad projektuojant kokie nors ypatingi standartai nevaržė, todėl ir namo stiliui tai neatsiliepė.

Ruošiant energiškai ypač efektyvių namų projektus bene didžiausias dėmesys skiriamas tam, kaip išdėstyti langus, taip pat paties namo orientacijai pasaulio šalių atžvilgiu. Dizaino sprendimai neribojami. Šalia sostinės esančiuose Gulbinuose statomo namo vitrininiai langai numatyti pietinėje pusėje, iš kurios į vidų patenka daugiausia saulės šviesos. Šiaurinėje pusėje jų neįrengiama, nes ji tamsesnė, o žiemą iš tos pusės pučia atšiaurūs vėjai. Todėl galimi didesni šilumos nuostoliai.

Pasirinktas projektas – namas plokščiu stogu. Tačiau ne dėl to, kad šlaitinį stogą būtų sunkiau izoliuoti ir pritaikyti pasyviojo namo modeliui. Šilumos beveik nenaudojantys namai gali būti tiek plokščiais, tiek šlaitiniais stogais.

Tiksliai dar nenuspręsta, kokia bus pastato išorės apdaila, tačiau greičiausiai jis bus tinkuojamas dekoratyviuoju tinku, vietomis įkomponuojant medžio dailylenčių. Tokia apdaila dažna individualiuose namuose.

Ypatingas dėmesys bus skirtas vėdinimo sistemai. Nuo jos didele dalimi priklauso pasyviojo namo funkcionalumas. Ypač izoliuotame name oro cirkuliacija turi būti nepriekaištinga, tad įprastos rekuperacinės sistemos čia neužtenka.

Oro kondicionierius name nebus montuojamas. Lygiai taip pat, kaip ir šildymo sistema. Vis dėlto kurioje nors namo vietoje planuojama įrengti rezervinį radiatorių. Vonios kambariuose planuojama įrengti elektrines grindų šildymo sistemas ir elektrinius gyvatukus. Tačiau tai daroma ne dėl būtinybės šildyti patalpas, bet dėl patogumo – norint, kad greičiau išdžiūtų rankšluoščiai ar išskalbti drabužiai.

Karštą vandenį gamins dujinis vandens šildytuvas. Maistui gaminti taip pat bus naudojamos dujos.

Su pirkėjais dar nesidera

Energiškai ypač efektyvių namų statybos kaina būna 15–30 proc. didesnė nei įprastų namų. Papildomų išlaidų prireikia sienoms apšiltinti. O bene brangiausia pasyviojo namo konstrukcija yra langai. Įgyvendinamo projekto langų planuojamas šilumos perdavimo koeficientas – ne didesnis nei 0,8 W/m2K. Eksperimentiniam namui bus gaminami mediniai langai. Rėmo vidus bus užpildytas šilumą gerai izoliuojančiu poliuretanu. Mūsų šalyje tokia technologija dar nenaudojama, tad langai bus gaminami Vokietijoje.

Tačiau pirmasis Lietuvoje pasyvusis namas bus parduotas už įprasto namo kainą, jis nebus brangesnis nei stovintys šalia, nes yra eksperimentinis. Papildomų išlaidų prisiims projekto įgyvendintojai.

Projekto įgyvendintojai teigė sulaukę jau ne vieno namu besidominčio pirkėjo skambučio, tačiau derybos dar nė su vienu nepradėtos.

Tas, kuris gyvens eksperimentiniame name, turės laikytis keleto sąlygų. Pirmiausia jis turės dvejus metus įsileisti tikrinti įvairių daviklių atėjusius specialistus. Stebėtojai nuolat žiūrės vidaus ir išorės temperatūrą, sunaudotos šilumos ir elektros energijos kiekį. Davikliai fiksuos, kokie šildymo prietaisai buvo naudojami, kiek kartų varstomi langai.

Projekto įgyvendintojai taip pat paisys, kad namo savininkas būtų sveikos gyvensenos propaguotojas. Jeigu prireiks skelbti aukcioną, namas bus parduotas ne didesnę sumą pasiūliusiam klientui, bet įrodžiusiam, jog jis tikrai yra žaliasis.

Pasyviojo namo statybos ypatumai

Energiškai efektyvios pastato atitvaros Atitvarų – sienų, stogo, grindų šilumos perdavimo koeficientas U yra ne didesnis nei 0,1 W/K(m²).

Tinkama pastato orientacija Pasyviojo namo orientacija parenkama taip, kad dauguma skaidrių atitvarų būtų orientuota į pietų, pietvakarių ir pietryčių pusę.

Energiją taupantys langai Langų (stiklai ir rėmai kartu) šilumos perdavimo koeficientas yra ne didesnis nei 0,8 W/K(m²)

Pastato sandarumas Užtikrinant nepriekaištingą pastato sandarumą (n50<0,6 1/h).

Pasyviojo namo tiekiamo oro pašildymas Patiekiamas oras pašildomas iki nustatytos temperatūros, tam panaudojant išmetamo oro šilumą

Energijos sąnaudos Pagrindinis pasyviojo namo reikalavimas – energijos suvartojimas pastatui šildyti ir vėdinti neturėtų viršyti 15 kWh vienam kvadratiniam metrui

Karštam vandeniui ruošti dažniausiai pasitelkiami saulės kolektoriai. O kiti elektros prietaisai gali veikti iš saulės baterijų arba vėjo jėgainės gaunamos energijos.

Alternatyvūs šaltiniai Buičiai naudojamai elektros energijai pasigaminti pasyviųjų namų šeimininkai pasitelkia saulės baterijas arba vėjo jėgaines. O karštą vandenį ruošia saulės kolektoriai