Artėjant šaltajam metų laikotarpiui, mieste į pabaigą eina pasirengimo šildymo sezonui darbai. Jie, beje, išskiriami kaip vieni svarbiausių, nes atliekant apžiūrą ir bandymus daugiabučiuose labiausiai išaiškėja savavališkai atliktos šildymo sistemų rekonstrukcijos.

Pastatų ūkio valdymo bendrovės "City Service" Kauno padalinio vadovo Tomo Augutavičiaus teigimu, ruošiant namą naujam šildymo sezonui, atliekami daugiabučio šildymo sistemos ir jame esančio šilumos punkto hidrauliniai bandymai, kuomet padidintu slėgiu bandoma visa pastato šildymo sistema. Jei daugiabutyje įrengti šilumokaičiai, jie valomi ir plaunami. Tačiau tai daryti kasmet nebūtina - valyti rekomenduojama kas ketverius metus.

Specialistams apžiūrėjus šildymo sistemas, atlikus bandymus ir įvertinus padėtį, jei viskas tvarkinga, surašomas parengties šildymo sezonui aktas. Jis garantuoja, kad artėjančiam šildymo sezonui tinkamai pasiruošta.

T.Augutavičius pabrėžė, kad kasmet atliekant bandymus bent keliuose namuose įvyksta avarijų - termofikacinis vanduo pradeda lietis į butus. Specialistų patirtis rodo, kad dažniausiai tokių gedimų priežastis - gyventojų iniciatyva vasarą nekokybiškai atlikti radiatoriaus keitimo ar kitokie šildymo sistemos pertvarkymo darbai.

Jei paaiškėja, kad kai kuriuose butuose yra savavališkai, neturint projekto, pakeisti radiatoriai, gyvatukai ar įrengtas grindinis šildymas, tokiems gyventojams surašomi įspėjimai. Juose nurodoma, kad būsto šeimininkas privalo pastatyti analogišką šildymo prietaisą, kurio dydis, galia, šiluminė varža ir kiti techniniai parametrai būtų tokie pat kaip ankstesnio.

"Dar nebuvo taip, kad gyventojai piktybiškai atsisakytų tai daryti. Dažniausiai kaltininkai dūsaudami pripažįsta, kad reikėjo iš pradžių pasikonsultuoti su specialistu, atsakingu už pastato sistemų priežiūrą, o ne paskubomis imtis darbų. Taip būtų buvę galima išvengti ir avarijų, ir barnių su kaimynais", - tvirtino T.Augutavičius.

Specialistas priminė, jog keičiant susidėvėjusį šildymo įrenginį nauju, neturint reikiamo projekto, gali išsibalansuoti bendra pastato šildymo sistema. Būtent dėl šios priežasties dauguma daugiabučių gyventojų dėl šilumos pertekliaus priversti atlapoti langus, o jų kaimynai šąla. Be to, T.Augutavičius atkreipė dėmesį, kad pagal dabar galiojančius įstatymus, tokiais atvejais turėtų būti taikomas kitoks nei įprasta šilumos apmokestinimo koeficientas, pagal kurį skaičiuojamos mėnesio įmokos už šilumą namo gyventojams.

"City Service" primena, kad sudaryti sutartis su šilumos sistemų prižiūrėtojais bendrijos turėjo dar iki liepos 1-osios. Nespėjusiems to padaryti, dar ne vėlu. Prisimindami praėjusių metų patirtį, kai nemažai bendrijų vadovų sudaryti sutartis suskubo paskutinėmis dienomis iki šildymo sezono pradžios, kompanija pasiruošė iš anksto. Jau sudaryti specialūs darbo planai rugsėjo ir spalio mėnesiams. Santechnikų brigadų laukia darbų įkarštis, nes svarbiausia - suspėti aptarnauti visas bendrijas, kurios kreipsis dėl paruošimo šildymo sezonui.

Šiuo metu Kaune "City Service" grupės įmonių aptarnaujamuose namuose yra išduoti 730 parengties aktai, Vilniuje - 89, Klaipėdoje - 152 parengties aktai.

---

Apie šildymo sistemose atliktus pakeitimus kompaniją "City Service" galima informuoti skambučių centro tel. 8 700 55 966, e. paštu [email protected] ir atsiuntus laišką adresu Smolensko g. 12, 03201 Vilnius. Taip pat laukiami pranešimai iš gyventojų, kurie įtaria, jog jų kaimynai slepia rekonstrukcijas. Konfidencialumas garantuotas.
"City Service" informuoja, kad šios bendrovės arba jos antrinių įmonių neprižiūrimų namų gyventojai, kuriems aktualūs minėti klausimai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių arba teritorinį VEI padalinį.