Daugiabučio laiptinė – kaimynų tarpusavio santykių veidrodis

Pradėjus gražinti namą, susidraugavę kaimynai nebesustoja ir toliau pagal išgales reabilituoja bendrą turtą. Savo eilės sulaukia ir laiptinės. Ne tik tam, kad būtų malonu akiai, bet ir higieniška.

Norėjosi grožio ir viduje

Kad ir kaip švaru bei tvarkinga bute, tačiau įėję į prišnerkštą, aprašinėtomis, apdaužytomis sienomis laiptinę jūsų svečiai surauks nosį. Prieš kelias dešimtis metų ir anksčiau statytų daugiabučių namų laiptinės paseno kartu su visu namu. Kai kurie kaimynai savo išgalėmis dažė sienas, laiptus, tačiau nemažai laiptinių remonto nematė nuo pat tada, kai buvo pastatytas namas.

Dalis senųjų daugiabučių gyventojų jau suvokia, kad laiptinė yra jų namų įvaizdžio dalis ir pradėjo telkti pajėgas bendros patalpos remontui. Šį procesą dar labiau išjudina senų medinių langų keitimas sandariais plastikiniais. Kadangi reikia atlikti apdailą aplink langus, kai kas iškart perdažo visas sienas.

Dar didesnė paskata gražėti – namo renovacija. Kovo 11-osios gatvės 114-ojo namo bendrijos pirmininkas Leonardas Krygeris pamena, kad jų blokinis penkiaaukštis buvo itin nugyventas, neprižiūrėtas. Po ilgo ir sunkaus darbo namo entuziastams pavyko jį naujai aprengti, bet ties tuo nesustota.

Geriau kaupti, nei kaulyti

Minėto penkiaaukščio laiptinėse pakeitus langus bei radiatorius naujais, daugelyje laiptinių atliktas kosmetinis remontas. Perdažytos sienos, lubos, grindys. Tiesa, laiptinių remontui iš kaimynų buvo renkami pinigai, tai neįėjo į namo renovacijos sąmatą. Vienam butui penkių aukštų laiptinėje, kiek prisimena L.Krygeris, laiptinės perdažymas kainavo 100–150 litų.

„Remontas darytas beveik prieš ketverius metus. Grindys kai kur jau apsitrynusios, bet dar tvarkinga“, – komentavo gyventojas, prieš pusmetį tapęs bendrijos pirmininku.

Jo laiptinės kaimynai samdė statybininką, dirbantį pagal patentą. Naujas pašto dėžutes bendrija nupirko visiems butams iš bendrų sukauptų lėšų. Iš šių pačių pinigų naujomis plytelėmis buvo išklotos visų laiptinių prieigos. Dabar bendrija kaupia pinigus ištrupėjusiam šaligatviui prie namo, kurį tikisi pradėti tvarkyti ateinantį pavasarį.

„Stengiamės pinigus kaupti kiekvieną mėnesį, kad nereikėtų rinkliavų. Pavyzdžiui, aš, gyvendamas 36 kv. m bute, moku maždaug po 13 litų“, – pasakojo pirmininkas. Jis pripažino, kad žmonės piktinasi įvairiomis papildomomis rinkliavomis, juos įkalbinėti – nemalonus ir sunkus darbas. Kita vertus, kai namas buvo atnaujintas, apšiltintas, kaimynai tapo geranoriški, supranta, kad reikia pasirūpinti bendrais namo reikalais.

Kitokį kaimynų požiūrį į bendrą turtą išduoda smulkios detalės: per didžiąsias žiemos šventes kai kuriose laiptinėse buvo papuoštos Kalėdų eglutės, pakabinti papuošalai ir net eiliuoti sveikinimai.

Pigiausia – uždažyti ant viršaus

Remonto darbų kaina priklauso nuo laiptinės būklės, kokių reikia paruošiamųjų darbų, ir nuo to, kokio rezultato siekiama. Norint, kad sienos, lubos ir grindys atrodytų it naujai pastatytame name, kaina bus pati didžiausia.

Internete gausu skelbimų, kuriuose siūloma gyventojams sutvarkyti daugiabučių namų laiptines. Paskambinus, vieni statybininkai preliminarios darbų kainos nepasakys, nes esą reikia pamatyti esamą patalpų būklę, įvertinti plotą. Kiti iškart gali išpyškinti, pavyzdžiui, standartinio penkiaaukščio namo laiptinės remonto kainą.

„Ar norite tik perdažyti laiptinę, ar pageidaujate kapitalinio remonto?“ – klausimu į klausimą įprastai atsako remonto specialistai. Standartinė ankstesnioji laiptinės apdaila – iki pusės sienos dažytos emaliniais dažais, viršutinė sienų dalis ir lubos – balintos kreida.

Statybininkai teigia, kad pigiausia atnaujinti laiptinę – perdažyti sienas, grindis ir lubas. Kai kas išdažyti penkiaaukščio namo laiptinės sienas, lubas ir grindis siūlosi už kiek daugiau nei 2 tūkst. litų, į kainą įeina tiek darbas, tiek medžiagos. Tiesa, tokia kaina galiotų tik žiemos mėnesiais, vėliau – didėtų.

Statybininkai pašalintų nuo lubų ir sienų kreidą, nuskustų atkerusius dažus, užglaistytų nelygumus. Viršutinė sienų dalis ir lubos būtų nudažoma šiuolaikiniais baltais dažais, o sienų apatinė dalis dar kartą būtų nudažoma emaliniais dažais.

Jei perdažomos sienos, patariama nepamiršti ir laiptinių aikštelių bei pakopų. Jų dažymas pareikalaus papildomų kelių šimtų litų. Dažytas grindis lengviau plauti nei pliką betoną. Remonto specialistai neslepia, kad kurį laiką bus tvarkinga, o vėliau dažymą teks kartoti.

Kad grindų dažai ilgiau nenusitrintų, dukart nudažius ant viršaus gali būti tepamas specialus lakas. Tiesa, kas dveji metai lakuoti reikia iš naujo, tuomet dažai esą nenusitrins.

Jei betoninių laiptų kraštai aptrupėję, tam esą jokių vaistų nėra. Pasak remonto meistrų, galima pribetonuoti trūkstamą dalį, bet tai, pasak jų, trumpalaikis sprendimas nes ilgai nesilaiko.

Grubus tinkas – atsparesnis

Laiptinių siaubas – stambių gabaritų daiktai, pavyzdžiu, baldai ar buitinė technika. Juos sunku užtempti laiptais aukštyn, o išvairuoti taip, kad joks kampas nepaliestų sienos, beveik neįmanoma. Taigi, kad ir kaip tobulai bus nudažyta siena, ilgainiui jai gresia nauji randai.

Todėl kai kurie statybininkai žmonėms pataria laiptinių sienų paviršių daryti grublėtą. Pavyzdžiui, padengti sienas dekoratyviniu tinku, ant kurio nesimato įbrėžimų ar kitokių pažeidimų. Be to, prie tokios sienos nesinori glaustis, tad ji tampa savotiškai saugi nuo trinties.

Laiptinės sienas padengti dekoratyviniu tinku kainuoja kelis kartus brangiau, nei dažant. Kainuoja medžiagos, be to, reikalingas tam tikras paruošimas. Antai penkių aukštų namo laiptinės sienų apdailinimas dekoratyviniu tinku gali kainuoti apie 4,5 tūkst. litų.

Dekoratyvinis (struktūrinis) tinkas užtepamas mentele arba užpurškiamas. Tiesa, kai kurie statybininkai sufleruoja, kad purškiamas struktūrinis tinkas yra brangesnis, nei statybininkų rankomis suformuota grublėta siena.

Jei laiptų dažymas atrodo atgyvena, juos galima atnaujinti plytelėmis. Kad jos būtų neteplios, neslidžios, reikia pasirinkti specialiai laiptinėms pritaikytas plyteles, specialius klijus. Vis dėlto, neslėpė statybininkai, brangios tiek pačios medžiagos, tiek darbas. Kai kurie plyteles pasirenka nebent ties išėjimu bei pirmo aukšto aikštelėje.

Remontas kas 15 metų

Laiptinė daugiabutyje yra bendro naudojimo. Vadovaujantis įstatymais, namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą organizuoja namo savininkas (bendraturčiai), daugiabučio namo savininkų bendrija (bendrijos valdyba ar bendrijos pirmininkas), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, įmonė, sutarties pagrindu teikianti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, arba savivaldybės paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Jei vienos laiptinės gyventojai nusprendžia remontuoti laiptinę, kas turi apmokėti – visas namas ar tik jie patys?

„Tai gyventojų susitarimo klausimas. Laiptinė yra valdoma centralizuotai. Tačiau Civiliniame kodekse yra išlyga, kad jei objektu naudojasi ne visi savininkai, o tik dalis jų, tuomet gali būti priimtas sprendimas, kad už šio objekto remonto darbus apmoka tik juo besinaudojanti namo savininkų dalis“, – dėstė Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis.

Namo administratorius, pasak V.Jonaičio, tokius darbus turėtų iš anksto planuoti, informuoti gyventojus. Tiesa, dauguma gyventojų tokiems darbams turi pritarti. Kita vertus, laiptinės būklė yra susijusi ne vien su estetika, bet ir privaloma higiena. Nors kol kas nėra oficialiai reglamentuota, priimta, kad laiptinės turėtų būti perdažomos vidutiniškai kas 15 metų.

„Laiptinės patalpa nehigieniška, pavyzdžiui, jei sienos yra kuo nors išterliotos, byra dažai, yra pelėsio požymių, prisikaupę nešvarumų“, – vardijo ministerijos atstovas. Be to, nepakanka išgražinti sienas, laiptines privalu reguliariai valyti. Pasak V.Jonaičio, yra galvojama teisės aktais reglamentuoti, kaip turėtų būti prižiūrimos pastatų bendro naudojimo patalpos.

Bendrovės „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris

Emaliniai dažai ir kreida – nelabai tinkamas pagrindas kitiems dažų sluoksniams, didelė tikimybė, kad naujai padengti dažai atšoks. Kreidą galima pašalinti mechaniškai, tačiau emalinių dažų pašalinimas yra kur kas sudėtingesnis. Norint įsitikinti, kaip laikosi seni dažai, reikia keliose sienos vietose peiliuku įrėžti po dvi sukryžiuotas linijas ir toje vietoje priklijuoti lipnią juostą, tada ją atplėšti. Jei dažai laikosi silpnai, jų gabaliukai prikibs prie juostelės. Gyvenamosiose patalpose naudoti stiprias chemines priemones draudžiama, tad belieka senus dažus šalinti mechaniškai. Jei jie labai gerai prikibę, tam tikrais atvejais galima jų negramdyti, o paviršių dengti specialiu gruntu, kuris palengvins sukibimą su nauja medžiaga. Jei ant viršaus bus tepami dažai, jie turėtų laikytis. Jeigu bus dedamas storesnis sluoksnis dekoratyvinio tinko, kuris yra sunkus, iškyla pavojus, kad jis nesilaikys. Daug kas sienas iš naujo perdažo emaliniais dažais, tačiau tai nėra ekologiškas pasirinkimas. Be to, jei prieš tai sienoje buvo atšokusių dažų, tai ir nauji dažai ilgainiui atšoks. Šiuolaikiniai gamintojai siūlo ir kitokių išeičių. Pavyzdžiui, laiptinių sienas galima dengti specialia medžiaga – pusiau tinku, pusiau dažais. Šią apdailos medžiagą galima vadinti ir struktūriniais dažais, kurių spalvą galima pasirinkti patiems. Ją drąsiai gali naudoti ir neprofesionalai, tai yra, patys gyventojai, nes paviršiai dengiami tiesiog voleliu, nereikia tinkavimo įgūdžių. Minėtais struktūriniais dažais galima dengti ir emaliniais dažais prieš tai nudažytą sieną. Tiesa, prieš tai ji turi būti padengta specialiu, sukibimą gerinančiu gruntu. Šie struktūriniai dažai geri ne vien tuo, kad nesudėtinga juos naudoti. Tai mineralinės kilmės medžiaga, kuri išdžiūvusi būna grubi, nebijo trinties, įbrėžimų, yra ilgaamžiška, todėl labai tinka daugiabučių laiptinėms.