Bankai įsiskolinusių lietuvių dar negena į palapines

Bankai turi įsteigę bendroves, kurių tikslas – perimti ir realizuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą iš paskolas nebeišmokančių klientų. Tačiau jie tikina dar nieko neišvarę iš vienintelių namų.

Neiškeldina bent pusmetį

Maždaug kas dešimtas namų ūkis turi būsto paskolą. Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. spalio 1 d. būsto paskolų portfelis šalies bankuose sudarė 20,5 mlrd. litų. Tai yra 1,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus.

Nemažai naujakurių, prieš kelerius metus šventusių įkurtuves nuosavame būste, šiandien už šį malonumą kloja didžiąją dalį pajamų. Todėl pietus restoranuose iškeitė į šildomą darbovietėje namų maistą, filmą kine – į vakarą namuose prie televizoriaus, poilsį šiltuosiuose kraštuose – į viešnagę kaime.

Sunkmečiu žūtbūt sumokėti bankui kasmėnesinę įmoką daug kam tapo pagrindiniu rūpesčiu. Būti iškraustytam į gatvę ne taip jau tragiška – juk galima grįžti gyventi pas tėvus ar vėl nuomotis butą, kaip anksčiau. Tačiau netekti išsvajotojo pirkinio ir dar likti skolingam bankui nenori niekas. Dabar akivaizdu, kad už tiek pat parduoti būstą, už kiek jis pirktas prieš kelerius metus, neįmanoma, todėl skola bemaž neišvengiama.

Nežinoma, kiek yra žmonių, kurie nelaukdami banko sankcijų patys suskato parduoti neseniai įgytą būstą, kad atsikratytų nebepakeliamos naštos.

Nors į banką atkulniavo ne vienas nebeįstengiantis susimokėti jam suskaičiuotos mėnesinės paskolos ir palūkanų grąžinimo įmokos, bankų atstovai tvirtina, kad dar niekas nėra iškraustytas į gatvę iš savo vienintelių namų. Tikinama, kad perimti įkeistą butą ar namą – pati kraštutinė banko taikoma priemonė.

"Jeigu klientas rodo iniciatyvą ir ieško išeičių kartu su banku, paprastai sprendimas surandamas. Tokiu atveju dažniausiai taikomas paskolos grąžinimo termino pratęsimas ir pagrindinės sumos grąžinimo atidėjimas", – aiškino SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Pasak jo, SEB banko įsteigta nekilnojamojo turto valdymo bendrovė "Litectus" dar nėra perėmusi būstų iš gyventojų, susidūrusių su finansiniais sunkumais.

"Jeigu tai yra vienintelis būstas, kuriame gyvena sunkumų ištikto kliento šeima, bankas visuomet ieško išeičių, galinčių suteikti žmogui galimybių atsitiesti ir išsaugoti už banko paskolą įsigytą būstą", – tikino SEB atstovas.

Bylas antstoliams bankas perduoda tik po to, kai iš teismo gaunamas vykdomasis dokumentas. A.Žilinsko žiniomis, daugeliu atvejų antstolius bylos pasiekia ne anksčiau, kaip po pusės metų nuo paskolos grąžinimo įmokų mokėjimo nutraukimo.

Pirmoji banga – prieš metus

Bankas "DnB Nord" praėjusių metų rugpjūtį įsteigė antrinę bendrovę "Intractus", kurios misija – administruoti turtą tų asmenų, kurie nebegali vykdyti savo įsipareigojimų bankui ir tenka pasiimti įkeistą turtą.

"DnB Nord" atstovas spaudai Andrius Vilkancas tikino, kad daug realios veiklos šiai bendrovei dar netenka vykdyti. Pasak jo, perimto turto yra, tačiau jis – komercinės, o ne gyvenamosios paskirties.

"Užtenka vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek mūsų bankas perėmė būstų. Iš vienintelių namų neiškraustėme nė vieno", – tikino pašnekovas.

Banko atstovas aiškino, kad viską lemia pats skolininkas. Jei paskolos nebemokantis asmuo nesistengia bendradarbiauti, neieško jokių išeičių, tada bankas su juo nutraukia sutartį, kreipiasi į antstolius, kol galiausiai jo turtą mėginama parduoti ir taip susigrąžinti bent dalį skolos.

Kita vertus, pats žmogus turi teisę parduoti savo nekilnojamąjį turtą ir jis stengiasi suderėti sau palankesnę kainą. Žmonių, kurie pardavę savo turtą pigiau, nei pirko ir liko vis dar skolingi bankui, pasak A.Vilkanco, vienetai.

Kiek banko klientų kreipėsi pripažindami, kad jau nebegali mokėti paskolos įmokos, A.Vilkancas duomenų nepateikė. Banko atstovo pastebėjimu, pirmas nerimo prispaustų žmonių srautas pasijuto 2009 m. pirmąjį pusmetį, kai įmonės pradėjo bankrutuoti, pradėjo augti nedarbas.

Stebi kiekvieną pavėlavimą

Antrinę nekilnojamojo turto valdymo bendrovę "Ektornet" praėjusiais metais įsteigė ir "Swedbank" grupė.

"Perkeliant ir valdant turtą atskiroje bendrovėje "Swedbank" sieks padidinti turto vertę ekonomikai atsigaunant. Kaip rodo grupės patirtis, didžiausia nauda akcininkams yra tuomet, kai įkeistas turtas yra administruojamas neskubant jo parduoti. Alternatyva būtų parduoti turtą iš karto, tačiau, akcininkų požiūriu, toks sprendimas nėra tinkamas", – aiškino "Swedbank" Komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė.

Jos tikinimu, šiuo metu "Ektornet" Lietuvoje nėra perėmusi nei privačių, nei juridinių kliento turto. Banko atstovė kartojo kitų bankininkų kartojamą frazę – su klientu, kuris susidūrė su mokėjimo sunkumais, siekiama ieškoti susidariusių problemų sprendimo būdų, kurie būtų palankūs ir klientui, ir bankui.

Kiek "Swedbank" klientų jau susidūrė su finansiniais sunkumais – atsakymo taip pat nesulaukėme. Kaip teigė "Swedbank" Mokėjimų priežiūros centro vadovė Jurgita Starkutytė, bankas savo ruožtu visuomet stebi sutarties sąlygų vykdymą ir, pastebėjęs tam tikrų tendencijų ar faktų, atsižvelgdami į situaciją, imasi priemonių.

"Tarkime, pastebėjus, kad klientas kas kartą vėluoja sumokėti paskolos įmoką, susisiekiama su juo ir bandoma išsiaiškinti priežastis. Galbūt klientui nepatogi paskolos įmokos mokėjimo diena, ją pakeitus nebevėluojama. Apie delsimus mokėti primename trumposiomis žinutėmis ar skambučiu – kartais klientai tiesiog pamiršta pasirūpinti, kad sąskaitoje būtų pakankamas likutis paskolos įmokai padengti", – dėstė J.Starkutytė.

Pasak jos, kiekvienas susidariusios situacijos sprendimo būdas yra individualus, pritaikytas prie konkrečios kliento situacijos.

Jei yra asmenų, kurie pageidauja įsigyti žmonių, nebeišgalinčių mokėti už buto ar namo paskolą, turtą, tokių pirkinių galima ieškoti ne tik nekilnojamojo turto agentūrų svetainėse, bet ir tiesiogiai kreiptis į banko vadybininkus.

"Klientui susidomėjus, toliau nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo kaina yra derinama kartu su turto savininku. Įsigyjant turtą iš savininko, kuris susidūrė su finansiniais sunkumais ir negali toliau mokėti mėnesinių mokėjimų, yra taikomos specialios kreditavimo sąlygos", – žadėjo J.Starkutytė.

Jau pasirengę tarpininkauti

Nors bankai tikina įkeisto nekilnojamojo turto negraibstantys, atsirado norinčiųjų padėti parduoti tokį turtą. Vienas tokių pagalbininkų – specializuotas bankų ir išperkamosios nuomos bendrovių parduodamo turto skelbimų portalas banksale.eu. Jame siūlomas tik bankų ir išperkamosios nuomos bendrovių iš nemokių klientų perimtas turtas.

Portalo "Banksale.eu" projekto vadovė Aušra Jonikienė pripažįsta, kad kol kas bankai siūlo parduoti vos keletą nekilnojamo turto objektų.

"Duomenų bazę rengiame. Bankai galbūt turi to turto, tačiau iš jų girdime, kad procesas, kol perimamas nekilnojamasis turtas, užtrunka labai ilgai", – pasakojo A.Jonikienė. Vis tik ji spėja, kad artimiausiu metu bus pradedama prekiauti komercinio nekilnojamojo turto objektais, bet gali būti, kad ir gyvenamosios paskirties.

Parduodamų objektų kainą siūlo bankai. Ar ji žemesnė už rinkos, spręsti turi potencialūs pirkėjai. A.Jonikienė pataria derėtis, nes bankams nenaudinga laikyti įšaldytą turtą, jie suinteresuoti juo atsikratyti. "Mūsų prognozėmis, šiame portale tikrai bus galima pirkti žemesnėmis nei rinkos kainomis", – teigė pašnekovė.

Kai kurios nekilnojamojo turto bendrovės skelbia rengsiančios viešus aukcionus, kuriuose bus parduodamas bankų perimtas turtas. Tačiau esą gyvenamieji būstai į aukcionus kol kas nepretenduoja, artimiausiu metu rengiamasi parduoti kitos paskirties nekilnojamojo turto objektus.