Virtualioje parodoje – velykiniai atvirukai iš prof. L. Mažylio asmeninės kolekcijos

„Šis laikotarpis mums visiems yra labai sudėtingas, o gražiausia pavasario šventė – Velykos –  šiemet ne visiems atneš džiaugsmą. Daugelis šventes sutiks be artimųjų, šeimos ar visai vienumoje, todėl norėjau paskatinti visus likti namuose ir pasidalinti savo asmenine kolekcija virtualiai, –  pasakoja prof. L. Mažylis. – Pasikvieskite sau brangius žmones ir kartu nuotoliniu būdu dalinkitės prisiminimais apie šv. Velykas, kurkite naujas tradicijas“.

Virtualioje parodoje eksponuojama daugiau nei 70 atvirukų nuo XX a. pradžios iki šių laikų, visi jie – leisti arba siųsti Lietuvoje. Atvirukai atspindi ir XX a. istorinius įvykius Lietuvoje bei pasaulyje: Lietuva Carinės Rusijos sudėtyje, tarpukaris, sovietmetis ir laikotarpis nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

„Devyniolikto amžiaus viduryje Lietuvoje įvyko keli svarbūs dalykai, gerokai praplėtę to meto žmonių pasaulį: atsirado geležinkelis ir paštas, o kartu su paštu išplito ir laiškų rašymas. Daugiausiai išlikusių laiškų – tai kalėdiniai, naujametiniai ir, žinoma, velykiniai sveikinimai. Pastarųjų kiek mažiau, tačiau vis tiek išlikusių atvirukų skaičius nėra menkas ir leidžia įdėmiau pažvelgti į to laikmečio kultūrą, estetiką, istoriją ir gyvenimo būdą“, – apie proginių atvirukų istoriją Lietuvoje dalijasi prof. L. Mažylis.

Anot profesoriaus, Šv. Velykų simbolika atvirukuose bei pašto ženkluose gana pastebimai išsiskiria į dvejopą: pagoniškąją ir krikščioniškąją. Įdomu tai, kad nors esame labai katalikiškas kraštas, bet velykiniuose atvirukuose krikščioniška simbolika (pavyzdžiui, Kristaus atvaizdai) naudojama retai. Daug dažniau velykinių sveikinimų paveikslėliuose regime paspalvintus kiaušinius, viščiukus, pumpuruotas augalų šakeles.

Kolekcijoje dėmesį patraukia tarpukario atvirukai. „Sunku rasti du vienodus senųjų sveikinimo atvirukų egzempliorius – greičiausiai dėl to, kad jie buvo leidžiami ne Lietuvoje (daugiausiai Vokietijoje, Prancūzijoje) ir tik paskui įspaudžiamas lietuviškas sveikinimo įrašas. Ekspozicija turtinga ir kituose kaimyniniuose kraštuose – Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje – išleistų atvirukų“, – supažindina profesorius.

Filatelistas prof. L. Mažylis virtualioje parodoje atskleidžia ir visą Velykų laikotarpį. Jo teigimu, nedažnai, bet pašto ženkluose paminima ir paskutinė diena prieš gavėnią (pusseptintos savaitės prieš Velykas). Vengriškuose pašto ženkluose matome busojaras, slovėniškuose korant, lietuviškuose – Užgavėnių kaukes“, – apie parodos eksponatus pasakoja kolekcininkas prof. Liudas Mažylis. Pagal krikščioniškąją tradiciją toliau minėtas Verbų sekmadienis. Šiltesniuose kraštuose tai – Palmių sekmadienis: diena, kai Kristus įžengė į Jeruzalę. Velykų laikas baigiasi Sekminėmis.

„Virtualios parodos eksponatai labai žaismingi, jaukūs ir spalvingi, todėl tikiu, jog tai šiek tiek primins džiaugsmingas pavasario nuotaikas. Kartu pažvelgus į eksponatų istoriją, pamatysime, kad žmogus geba pereiti viską, tad linkiu išlikti sveikiems ir nepamiršti, jog atgimimas vis tiek ateis. Visomis prasmėmis“, – stiprybės šiuo sudėtingu laikotarpiu linkėjo prof.  L. Mažylis.

Visą virtualią parodą „Pavasarinis atbudimas“ su detaliais aprašymais rasite čia.