Teatro projekte – paauglystės išgyvenimų receptai

Disleksija – vienam iš dešimties

Remiantis Europos šalių tyrimais, skaitymo sutrikimai būdingi 7–10 proc. visuomenės. Disleksija – tai neurologinis sutrikimas, nesiejamas su rega ir išliekantis visą gyvenimą. Šį sutrikimą turintiems žmonėms atitikti reikalavimus tradicinėje mokymo aplinkoje tampa iššūkiu.

„Paauglystėje mane kankino klausimas, kas yra normalu, o kas – ne“, – dalijasi pjesės autorė Kristina Marija Kulinič. Tuomet, kai ji dar mokėsi mokykloje, apie disleksiją nebuvo kalbama, o jei mokiniui sunku skaityti ar rašyti, manyta, kad vaikas nepakankamai stengiasi. „Geriausiu atveju esi truputį juokingas lėtapėdis, blogiausiu – nurašomas kaip tiesiog kvailas ir nenormalus. Vaiko ir paauglio psichikos sveikatai tai, akivaizdu, labai kenkia. Daug vaikų užauga nežinodami, kas su jais negerai, ir neišmokę išnaudoti savo tikrojo potencialo“, – pasakoja kūrėja ir aiškina, kodėl sudomino būtent ši tema.

Nors disleksija atima įprastą gebėjimą skaityti, tačiau suteikia kitų talentų, sako menininkė. Pvz., tokie žmonės geba greitai įsisavinti informaciją klausymo ar vizualiuoju būdu, turi itin lakią vaizduotę, yra kūrybingi ir pastabūs detalėms.

„Noriu, kad kiekvienas paauglys pamatytų save, draugus ir pasijustų gerai, kad ir koks būtų“, – teigia K. M. Kulinič. Pjesėje greta disleksijos temos paliečiami ir paauglystės išgyvenimai – pirmoji meilė ir simpatijų trikampis, tikrųjų pomėgių ir tikrojo aš paieškos, santykiai su tėvais ir mokytojais.

Sieja: naujasis teatro „No Shoes“ spektaklis „Pasistengiau“ šiuolaikine scenos menų kalba atkreipia dėmesį į greta mūsų esančius žmones ir parodo, kad su jais galime megzti artimus ryšius. / G. Žaltauskaitės nuotr.

Netradicinis ugdymas

Po Lietuvos mokyklas jau sėkmingai keliauja režisierės, edukologės Ievos Jackevičiūtės ir dramaturgo, aktoriaus R. Klezio jaunimo temas atliepiantis spektaklis „Dulkėti veidrodžiai“, mažuosius žavi pasirodymas „Upė“ ir kiti. Pasak „No Shoes“ įkūrėjų, teatras kuria išskirtinai tik jaunajai auditorijai, įprastą švietimą papildydamas neformaliuoju ugdymu.

„Kuriame taip, kad spektakliai būtų nesunkiai išvežami ir tinkami parodyti bet kokioje ne teatro erdvėje. Teatro repertuare iki šiol buvo spektakliai tik ikimokyklinio ir gimnazinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams, tad norėjome papildyti repertuarą 5–8 klasių mokiniams skirtu spektakliu. Ieškodama medžiagos suklusau išgirdusi K. M. Kulinič parašytos pjesės „Pasistengiau“ skaitymus. Pjesės kompaktiškumas, teksto lakoniškumas, specifinė jaunimo kalba ir analizuojamos problemos iškart leido pajusti, kad tai tinkama medžiaga paauglystės išgyvenimų patiriantiems jaunuoliams“, – spektaklio „Pasistengiau“ idėja dalijasi režisierė I. Jackevičiūtė.

Be tarpusavio santykių, draugystės, pirmosios meilės patirčių atsirandanti specifinio išskirtinumo – disleksiją turinčio jauno žmogaus tema – leidžia per meną paliesti itin svarbias ir vis dar mažai analizuojamas skaitymo sunkumų patiriančių vaikų problemas. Nors spektaklis problemų nesprendžia, tačiau šiuolaikine teatro kalba atkreipia dėmesį į greta mūsų esančius įvairiausius žmones ir parodo, kad su jais galime megzti artimus ryšius.

Kūrėjai džiaugiasi, kad disleksijos temai skiriama vis daugiau dėmesio, o ją diagnozavus suteikiamos sąlygos visavertiškai mokytis ir atrasti savo išskirtinumą. Jurgita Bertulytė-Skominienė atkreipia dėmesį, kad itin svarbu anksti pritaikyti mokymą. „Specifiniai sutrikimai sukelia rimtų sunkumų visame mokymo procese. Vaikai patiria ilgalaikių psichologinių ir akademinių nesėkmių, o tai trukdo maksimaliai išnaudoti jų turimus gebėjimus. Ankstyvoji diagnostika, kompleksinė pagalba, įvairių pagalbinių-kompensacinių priemonių naudojimas pamokose gali ne tik padėti išvengti skaudžių padarinių ateityje, bet ir palengvinti patiriamus mokymosi sunkumus jau dabar“, – teigia mokymų ypatumo centro „Labirintas“ plėtros vadovė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia apie naują metodiką, skirtą skaitymo sutrikimą turintiems moksleiviams. Šią metodiką šiuo metu jau išbando keletas šalies mokyklų. Pasaulyje – būrys žinomų asmenybių, kurioms disleksija nesutrukdė siekti svajonių. Tai režisierius Stevenas Spielbergas, verslo magnatas ir išradėjas Steve’as Jobsas, pasakų autorius Hansas Christianas Andersenas, aktoriai Orlando Bloomas, Arnoldas Schwarzeneggeris, Keira Knightley, pripažinti genijai Albertas Einsteinas, Leonardo da Vinci ir kiti.

G. Žaltauskaitės nuotr.

Prasminga bendrystė

Spektaklis „Pasistengiau“ sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos audiosensorine biblioteka. Ši biblioteka garsina knygas ir knygų pasaulį atveria skaitytojams, kurie neturi galimybės skaityti įprastu būdu dėl disleksijos, silpnos regos ar kitų negalių ar būklių. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos įkurta ir administruojama virtualioji biblioteka ELVIS prieinama tiek virtualiai elvislab.lt, tiek ir daugelyje šalies bibliotekų.

„Atrodo, paradoksalu, kad bibliotekų erdvėse, tarp knygų, rodomas spektaklis, kalbantis apie disleksiją“, – sako Ramunė Balčikonienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos komunikacijos vadovė. Ji ragina naudotis bibliotekomis, nes čia išties laukiamas kiekvienas: „Mokomės atrasti kiekvienam tinkamą bendravimo būdą ar veiklos formą. Kviečiame užsukti į bibliotekas ir tapti mūsų mokytojais“, – teigia iniciatyvos „Biblioteka visiems“ koordinatorė.

Iniciatyva „Biblioteka visiems“ siekiama plačiau atverti duris įvairių poreikių turintiems lankytojams ir skatina priimti vieniems kitus, nepaisant mūsų skirtumų ir įvairumo. Bendradarbiavimas su režisiere I. Jackevičiūte ir teatru „No Shoes“ iniciatyvai suteikia naujų spalvų: spektaklis „Pasistengiau“ žiūrovus pasiekia pirmiausia būtent bibliotekų padaliniuose ir bendradarbiaujančiose mokyklose Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Vilniuje. Teatro pasirodyme paliečiamą disleksijos temą po spektaklio vykstančioje diskusijoje plačiau pristatys bibliotekų atstovai.

Spektaklio „Pasistengiau“ išankstinės peržiūros jau įvyko, o po gruodį Vilniuje vyksiančios premjeros jis tęs savo keliones po mokyklas per programą „Kultūros pasas“.

Spektaklyje  aktoriai K. M. Kulinič, Raimondas Klezys ir Andrius Mockus, muziką kūrė Matas Saladžius, vizualizacijų autorė Akvilė Gelažiūtė, dailininkė Indrė Pačėsaitė. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.