Martos Vosyliūtės tapybos ir knygų iliustracijų paroda, penktadienį atidaroma uostamiestyje, veda per gerai pažįstamą pajūrį savaip dėliodama akcentus.

Kuria spektakliams

Jos autorė pagal profesiją – scenografė, baigusi Vilniaus dailės akademiją, turinti scenografijos bakalauro (1999), magistro (2001) ir menų aspirantūros (2006) diplomus.  Per savo kūrybinę karjerą jau apipavidalinusi bene 37 spektaklius. Gyvena ir kuria Vilniuje, bet uostamiesčio meno padangėje irgi nesvetima. Klaipėdiečiams pirmąsyk ji prisistatė 2002-aisiais – kaip Klaipėdos miesto jubiliejui skirtos ir Teatro aikštėje pirmąkart parodytos Roko Radzevičiaus operos „Jūratė ir Kastytis“ (rež. Benas Šarka) scenografijos ir kostiumų dailininkė.

Vėliau Marta sukūrė dekoracijas ir kostiumus Klaipėdos universiteto teatro spektakliui „Ir Bjork, žinoma“ (rež. Vytautas Anužis, 2005), Pilies teatro spektakliams „Aš lauksiu tavęs, mielasis“ (2007) bei „Milijono šypsenų miestas“ (2008), Vidmanto Bartulio operai „Aušrinė“ (2008) Klaipėdos muzikiniame teatre, Klaipėdos dramos teatro spektakliui „Ei, Džuljeta“ (2010). Pastarieji keturi darbai uostamiesčio teatruose gimė bendradarbiaujant su režisieriumi Alvydu Vizgirda.

Daugiaplanė menininkė

Iš tikrųjų M.Vosyliūtė – daugiaplanė menininkė. Ji tapo, piešia, fotografuoja, kuria instaliacijas ir videofilmus, rašo tekstus kultūros temomis.

Marta ypač domisi netradicinėmis erdvėmis. Todėl jos kūrinius galima pamatyti ne tik meno parodų salėse, bet ir geležinkelio stotyje, pašte ar klube.

Ji dažnai dalyvauja pleneruose, tapybos ir piešinio parodose, o šioji autorinė jai – septintoji.

Pernai M.Vosyliūtės fotoprojektas „Sekta“ buvo eksponuotas ne tik sostinėje, bet ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus fotografijos galerijoje, savo fotografijomis menininkė prisijungė ir prie klaipėdiečių sumanytos bienalės „Erozija“.

Tapo ir piešia

Šiuosyk M.Vosyliūtė uostamiesčio meno gerbėjus intriguoja savo tapyba ir piešiniais.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje ji pristatys šiemet pajūryje sukurtus tapybos darbus. Jie gimė naudojant tipiškus kraštovaizdžio motyvus, bet drobes lydi autorės tekstai, kurie ir sukuria naujus kontekstus. Tuo tarsi primenama, kad kiekviena karta perkuria senus mitus, dėliodama savo akcentus.

Jau kelis metus Martos galvoje buvusi idėja apie iliustracijas Gabrielio Garcia Marquezo knygoms pagaliau tapo kūnu. „Šie darbai – skaitytojiškos meilės išraiška“, – šypsojosi menininkė.

Knygų viršeliai įvairios tematikos tekstams – kaip žaidimas, eksponuojami plokšti, kaip savaiminis pranešimas. „Šios knygos niekad nebus išleistos šiais pavidalais, nes jos jau išspausdintos. Ką tik ar seniai. Išpirktos ar amžinos, jų perleisti nereikia. Vieni – mano mylimiausių rašytojų knygoms (Neringai, Donatui). Kiti – neparašytoms (muilo opera), universaliai „dailūs“ (miesto istorijoms su klasikine Paryžiaus nuotrauka) ir neparašomoms knygoms (My, maiself and ai). Knygoms, kurių viršeliai jau ir taip turi vertybinę kritiką – viršeliai architektūrai, kuri Lietuvoje yra tikrai nusikalstama“, – dėstė dailininkė.

Jos vernisažas – rugsėjo 2 d.  17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9). Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.