Rosita Čivilytė: muzika yra dovana, kuria dalinuosi su kitais

Kovo 31 dieną, 19 valandą Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertuos nemenką gerbėjų būrį turinti išskirtinio balso dainininkė Rosita Čivilytė. Kartu su pianistu Feliksu Zakrevskiu, populiariojo ansamblio „4tango“ nariu, vokalistė paruošė kamerinį pasirodymą, kuriame į vientisą šventinės programos tėkmę darniai įsilies tiek pačios Rositos kurtos, tiek moderniąja klasika jau tapusios dainos. Artėjančio prieššventinio koncerto proga pakalbinome nuo vaikystės muzikos lydimą, didžiulę sceninę ir pedagoginę patirtį sukaupusią, stipraus ir atpažįstamo, su niekuo nesupainiojamo, balso savininkę.

Koncerte girdėsime nemažai Jūsų kūrybos dainų. Papasakokite apie kūrybos procesą. Kas Jus dažniausiai įkvepia?

Kūryba – dalykas gyvas: tai apmiršta, tai vėl atgyja, priklausomai nuo asmeninių atradimų ar praradimų. Būna tylos periodų, būna, kad tamsa atranda žmoguje muzikinę mintį ir išsivysto į kažką sudėtingo ar paprasto. 

Kokia paskutinė Jūsų parašyta daina? Apie ką ji?

Paskutinė daina suskambėjo pamokos metu, kurioje ant grindų prie didelio lango sėdėjo mokinukė vardu Anika. Ji žiūrėjo į krintančias snaiges ir pasigedo skambančios muzikos. Tai buvo Kalėdų metas. Susižvalgėme ir supratome, kad tuoj suskambės kažkas labai paprasto ir tikro. Būtent taip ir įvyko – keli akordai įamžino mūsų kalėdinę nuotaiką visiems laikams.

Programoje yra ir klasika tapusių dainų, tokių kaip soul muzikos perlas „Killing Me Softly“ ar „My Funny Valentine“. Kas nulėmė, kad būtent šie kūriniai pateko į Jūsų koncertinę programą?

Gyvenimo eigoje yra tekę atlikti daug ir įvairios stilistikos dainų. Muzika man patinka nepriklausomai nuo žanro ar stiliaus. Tai dovana, kurią jaučiu ir dalinuosi su kitais.

Esate dainavusi scenoje akompanuojant orkestrui, džiazo ir net roko muzikantams. Kuo ypatingas kamerinis muzikavimas, pritariant tik fortepijonui?

Kamerinė muzika skamba tyliau, subtiliau ir aiškiau. Jai nereikia jokių ypatingų įgarsinimo gudrybių ir galimybių. Ritmas, kuris pulsuoja akompanuojant grupėje būgnams ir bosui, plaka dainininko širdyje.

Kaip kilo mintis paruošti muzikinę programą kartu su pianistu Feliksu Zakrevskiu?

Feliksą pažįstu labai seniai. Galbūt todėl jam pirmam ir kilo mintis muzikuoti poroje. Skiriu jam didelį komplimentą už tai.