- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Režisierius ir prozininkas I. Bergman: aš tebegyvenu savo vaikystėje
-
Režisierius ir prozininkas I. Bergman: aš tebegyvenu savo vaikystėje
-
Režisierius ir prozininkas I. Bergman: aš tebegyvenu savo vaikystėje
-
Režisierius ir prozininkas I. Bergman: aš tebegyvenu savo vaikystėje
-
Režisierius ir prozininkas I. Bergman: aš tebegyvenu savo vaikystėje
Ingmaras Bergmanas (1918–2007) – garsus švedų kino ir teatro režisierius, scenaristas, prozininkas. Ne vieną kino scenarijų jis yra pavertęs įdomia ir vertinga prozos knyga, psichologiniu romanu ar dramine apysaka. „Žemuogių pievelė“, „Sekmadienio vaikas“, „Rudens sonata“ – vieni iš tokių kūrinių.
Po vienu viršeliu visus tris kūrinius sujungia nauja knyga, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė. Knygos dailininkė Deimantė Rybakovienė.
„Žemuogių pievelėje“ profesorius emeritas Isakas Borgas po košmariško nakties sapno važiuoja su savo marčia Mariane į Lundą, kur jam bus iškilmingai suteiktas garbės daktaro vardas. Pakeliui jį užplūsta vaikystės ir jaunystės prisiminimai. Sapnuose bei prisiminimuose jis susitinka su įvairiais žmonėmis iš savo praeities. Kelionė automobiliu per pietų Švediją virsta intriguojančia istorija apie ilgą ir prieštaringą profesoriaus gyvenimą, kuriame būta sėkmingos karjeros, nelaimingos santuokos, egoizmo ir vienatvės.
1956 m. Upsaloje, gimtajame mieste, I. Bergmanas stabtelėjo prie senelės namo, kuriame prabėgo jo vaikystė, ir jam kilo mintis sukurti realistinį filmą: „Štai atsidaro durys ir tarytum įžengi į vaikystę, už kitų durų – jau kita tikrovė, gatvėje už kampo – vėl kitas gyvenimo tarpsnis, ir visa tai atgyja, juda, mainosi. Iš tikrųjų aš tebegyvenu savo vaikystėje“, – viename interviu sakė režisierius. Draminis filmas „Žemuogių pievelė“, I. Bergmano sukurtas 1957 m., pelnė „Auksinį gaublį“, „Auksinį lokį“ ir daugelį kitų apdovanojimų.
Kūrinyje „Sekmadienio vaikas“ pasakojami keli epizodai apie Pu, kaip vaikystėje vadindavo I. Bergmaną, ir jo santykį su tėvu, giliai tikinčiu pastoriumi, kurį daugelis laikė ypatingu autoritetu. Per vienas vasaros atostogas vasarnamyje Dalarnos krašte atskleidžiama šeimoje vyraujanti įtampa, ūmus tėvo būdas ir pykčio priepuoliai, itin griežtas elgesys su vaikais. Nuotykinga Pu kelionė su tėčiu į atokią kaimo bažnyčią čia virsta baimės, nerimo, neapykantos gumulu, ilgam įstrigusiu į vaiko sąmonę.
Tėvo ir sūnaus santykiai ir vienam, ir kitam lieka svarbūs visą gyvenimą. Prieš mirtį tėvas ir sūnus, jau pusamžis vyras, su kartėliu ir liūdesiu kalbasi apie praeitį, stengiasi suprasti vienas kitą, susitaikyti, atleisti. „Sekmadienio vaikas – pats intymiausias dalykas, prie kurio išdrįsau prisiliesti“, – sako I. Bergmanas.
Apie sudėtingus tėvų santykius I. Bergmanas sukūrė savotišką trilogiją: „Geri ketinimai“ (ekranizuota 1992 m.; knyga lietuvių k. – 2000 m.), „Sekmadienio vaikas“ (ekranizuota 1992 m.) ir „Intymūs pokalbiai“ (ekranizuota 1996 m.; knyga lietuvių k. – 1997 m.).
„Rudens sonata“ (ekranizuota 1978 m.) – tai psichologinė drama, vaizduojanti garsią menininkę, pianistę Šarlotę, jos vienatvę, atsiribojimą nuo savo artimųjų. Pianistė atvyksta aplankyti vyriausios dukters, su kuria nesimatė septynerius metus. Eva per tą laiką ištekėjo už pastoriaus, susilaukė sūnaus, tačiau berniukas nuskendo. Po tos nelaimės Eva parsivežė iš prieglaudos jaunesnę seserį, turinčią sunkią negalią. Toks Evos poelgis motiną suerzina. Iš pradžių draugiškas, nerūpestingas motinos ir Evos dialogas pamažu virsta dramatišku kivirču, paaiškėja, kad vienai ir kitai dukteriai nuo mažens labai stigo motinos dėmesio, nors seserys visaip mėgindavo suartėti su ja.
„Rudens sonata“ įtikinamai perteikia dažnai pasitaikančią ir mums labai svarbią tėvų ir vaikų nesusikalbėjimo problemą, o ir apskritai tarp žmonių atsirandančią prarają.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai1
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...