„Šimto metų vienatvės“ (Cien años de soledad) autoriaus palaikai buvo atskraidinti iš jo namų Meksikoje, kuris jis daug metų gyveno ir kur 2014 metų balandį, būdamas 87 metų, mirė.

Ceremonija buvo surengta Kartachenos universitete netoli G. Garcios Marquezo šeimos namų šiame mieste. Nors rašytojas nuo 9-ojo dešimtmečio gyveno Meksikoje, jo šeima nusprendė, kad jis turėtų būti palaidotas Kartachenoje, kur amžinojo poilsio yra atgulę daugelis jo šeimos narių.

Rašytojo sūnus, režisierius Rodrigo Garcia Barcha (Rodrigas Garsija Barča), atidengė bronzinį tėvo biustą tarp dengtų universiteto arkadų, kuris yra centrinė memorialo dalis.

„Tai džiaugsmo, sumišusio su liūdesiu, diena, – sakė jo sesuo Aida Rosa Garcia Marquez (Aida Rosa Garsija Markes). – Bet džiaugsmo yra daugiau nei liūdesio.“

„Meilės choleros metu“ (El amor en los tiempos del cólera) autorius, kaip teigiama, ir mylėjo šį miestą, ir jo nekentė. 1948-aisiais iš Bogotos atvykęs kaip studentas be skatiko kišenėje, čia jis gyveno vos metus.

Kartachenoje vyksta kelių jo knygų veiksmas; jis miesto visuomenę dažnai vaizduoja kaip dekadentinę ir rasistinę, pilną konfliktų ir diskriminacijos socialiniu požiūriu.

G. Garcios Marquezo tėvai su kitais savo vaikais į Kartacheną atsikraustė dveji metai po jo išvykimo, tad jis toliau čia lankydavosi, o vėliau laikė čia namą, kuriame dažnai gyvendavo žiemą.

Jo sūnus Gonzalo Garcia Barcha (Gonsalas Garsija Barča) kiek anksčiau iš savo namų Prancūzijoje AFP sakė: „Kartachena yra miestas, kur koncentruojasi Garcios Marquezo šeima. Čia palaidoti mano seneliai. Todėl atrodė natūralu, kad ir mano tėvo pelenai čia būtų.“

Garsusis rašytojas gimė Arakatakoje netoli Kolumbijos šiaurinės Karibų jūros pakrantės. Žurnalisto karjerą 5-ojo dešimtmečio pabaigoje jis pradėjo Kartachenoje.