Pildosi A. Brazausko noras: Valdovų rūmai baigia ruoštis atidarymui

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai baigiami ruošti atidarymui, kuris įvyks šeštadienį, liepos 6 dieną.

„Išsipildė prezidento Algirdo Brazausko vienas iš norų“, - prieš pristatydamas baigiamą ruošti ekspoziciją, žurnalistams ketvirtadienį sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.

Gegužės pabaigoje oficialiai pabaigus vienos rūmų dalies statybos darbus, maždaug per mėnesį joje buvo įrengtas 4 tūkst. kvadratinių metrų ekspozicinis plotas. Iki šeštadienio dar reikia pakabinti kai kuriuos eksponatus ir informacinius stendus.

„Turime dar dvi paras, ir tikrai viskas blizgės“, - žadėjo V.Dolinskas.

Įėjus per vestibiulį su informaciniu stendu ir rūbine, lankytojus pasitinka išlikę senoviniai mūrai, kurių dalis, pasak V.Dolinsko, yra seniausios Lietuvoje mūrinės pilies liekanos, siekiančios XIII-XIV amžių sandūrą. Dalis aprūkusių ir išsilydžiusių senovinių raudonų plytų liudija rusų kariuomenės čia laikyto parako sprogimą.

Šalia griuvėsių eksponuojami mediniai XVI amžiaus kanalizacijos bei vandentiekio sistemų fragmentai, medinis šulinys su kubiliuku, o vitrinose - archeologiniai radiniai nuo pat akmens amžiaus. Čia taip pat rodomos pagal ikonografiją atkurtos valdovų karūnų kopijos, kitos brangenybės.

Aukščiau pristatomi valdovų salių interjerai su senoviniais baldais, gobelenais ir paveikslais, koklinėmis krosnimis bei įvairiais eksponatais, tarp jų - šarvais ir ginklais.

Viršutiniame aukšte - kultūros ir valstybiniams reikalams skirtos reprezentacinės salės, kur grindys grįstos iš Švedijos salų atgabentu akmeniu - tuo pačiu kaip ir prieš 500 metų.

Pasak V.Dolinsko, rūmų pasididžiavimas - didžiulė koklių kolekcija. Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys kaip svarbiausius eksponatus mini ir unikalų gobelenų rinkinį bei gausius archeologinius radinius.

Rūmuose dalį ekspozicijos ketinama skirti jų statybą rėmusiam prezidentui Algirdui Brazauskui, kurio žodžiai įamžinti ir lentoje prie įėjimo į muziejų.

„Reikia pripažinti, kad prezidentas ir premjeras Algirdas Brazauskas yra pagrindinis, svarbiausias žmogus, labiausiai nusipelnęs šitų rūmų atkūrimui. (...) Prezidentas A.Brazauskas bus nuolatinėje ekspozicijoje - toje dalyje, kuri pasakos XX amžiaus rūmų istoriją. Jis bus lyginamas su Žygimantu Senuoju, su Žygimantu Augustu, Vytautu, Žygimantu Vaza, Vladislovu Vaza ir kitais valdovais, kurie statė šituos rūmus. Tai taps nuolatinės ekspozicijos vienu iš svarbiausių akcentų“, - pasakojo V.Dolinskas.

„Rūmai yra jam paminklas. Atsiprašau, po 100 ar 200 metų bus sakoma: Gediminas statė pilį, Žygimantas Augustas rūmus perstatė, A.Brazauskas atstatė. Kai kam tai turbūt labiausiai nepatinka“, - dėstė jis.

V.Dolinsko teigimu, numanoma XVIII-XIX amžių sandūroje sugriautų rūmų struktūra atkurta remiantis istoriniais šaltiniais ir mokslininkų tyrimais.

„Mes neteigiame, kad taip buvo. Mes teigiame, kad taip galėjo būti“, - tvirtino jis.

Valdovų rūmų muziejaus direktorius atmeta kritiką, jog brangiausias Lietuvoje istorinis reprezentacinis muziejus atkurtas „pagal saldainių dėžutę“.

„Kada šis nacionalinis objektas tapo politinių žaidimų objektu, iš tikrųjų atsirado ir šmeižto, ir šantažo, ir prasimanymų lavinos, ir tai, aišku, sukompromitavo mus pačius. Keista, bet šis objektas užsienyje vertinamas kur kas geriau negu Lietuvoje. (...) Vokiečiai pakoregavo Berlyno rūmų atkūrimo projektą, susipažinę su mūsų Valdovų rūmų atkūrimo projektu. Miuncheno architektūros parodoje patekome į katalogą, ir mūsų rūmams skirtas atvartas kaip vienam iš labiausiai vykusių atkūrimo projektų Europoje“, - teigė muziejaus direktorius.

Iki gegužės atlikus darbų už 261 mln. litų, buvo atkurta vadinamoji A dalis - 53 proc. viso pastato ploto. Likusią, vadinamąją B dalį, kurią sudaro šiaurinis, dalis vakarinio ir rytinio rūmų korpusų, norima atidaryti po trejų metų. Jos atstatymo sąmata siekia 62 mln. litų.

Anot V.Dolinsko, šioje dalyje galėtų atsirasti tarptautinis parodų centras, jame svarstoma rengti barokines operas.

Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto 13 amžiaus pabaigoje, 14-ojo amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių - didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino - vardais.

Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.

Nuo liepos 6 dienos Valdovų rūmų muziejuje bus rengiamos ekskursijos, kultūriniai renginiai, o vakarais rūmai priims ES Tarybos pirmininkavimo renginių dalyvius.