- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Maisto technologė iš Vengrijos: esi tai, ką valgai
-
Maisto technologė iš Vengrijos: esi tai, ką valgai
-
Maisto technologė iš Vengrijos: esi tai, ką valgai
-
Maisto technologė iš Vengrijos: esi tai, ką valgai
-
Maisto technologė iš Vengrijos: esi tai, ką valgai
-
Maisto technologė iš Vengrijos: esi tai, ką valgai
„Kai žmonėms pasakau, ką studijuoju, jie dažniausiai klausia ar aš gera kulinarė. Man patinka gaminti, bet turbūt daug „Michelin“ žvaigždučių nesurinkčiau savo laboratoriniais eksperimentais“, – sako Nóra Emilia Nagybákay iš Vengrijos, šį birželį baigianti pirmąjį KTU Maisto mokslo ir saugos magistrantūros programos kursą.
Mergina, kilusi iš Budapešto, kuriame gyvena virš 2 mln. žmonių, gana skeptiškai vertino persikraustymą į Kauną. Vis dėlto, antrojo pagal dydį miesto Lietuvoje žavesį ji pamatė greitai: „Iš pradžių nesijaučiau kaip namie, bet paskui atradau Panemunę, su tais gražiais pakrantės takeliais ir įkalnėn kylančiu tiltu“.
Nóra yra aktyvaus gyvenimo būdo gerbėja; jai patinka krepšinis („Čia tiek daug aukštų žmonių ir krepšinio aikštelių!“), baidarių sportas, laisvalaikiu mergina bėgioja ir daug vaikšto miesto centre ir parkuose.
Maistas – daugiau nei vien tik maistas
Kaip ji susidomėjo maisto mokslu? „Kas nemėgsta maisto? – Nóra gūžteli pečiais ir šypteli, – visada mėgau valgyti ir dalintis maisto gaminimo džiaugsmu su kitais, tačiau iki pat paskutinių metų vidurinėje mokykloje, kai turėjau pasirinkti universitetą, nežinojau, kad noriu tapti maisto technologe“.
Biologija, chemija, inovacijos, rinkodara, gamyba, ekonomika – šie dalykai, pasak Nóros, būdingi daugeliui maisto inžinerijos programų. Maisto inžinerija padeda ugdyti žinias ir įgūdžius įvairiose srityse.
„Maistas yra ne tik maistas. Yra toks posakis – esi tai, ką valgai. Labai naudinga žinoti, ką vartojame, kokį poveikį maistas gali turėti sveikatai ir savijautai, ir ką galime padaryti, kad maistas būtų vertingesnis. Nors ir nesu viena garsiausių kulinarių pasaulyje, bet prisidėti prie sveikesnės visuomenės galiu, užtikrindama, kad visa maisto tiekimo grandinė būtų saugi – nuo lauko, kur maistas užauginamas, iki restorano ar namų virtuvės“, – maisto inžinieriaus specializacijos ypatumus aiškina KTU studentė.
Kaune – daug smagios veiklos
Paklausta apie Budapešto ir Kauno panašumus, Nóra prisipažįsta, kad iš pradžių ji čia nesijautė kaip namuose. Vis dėlto atradusi jaukius pasivaikščiojimus prie upės, naujas Kauno vietas ir galimybes (vietinių ir Kaune ilgai gyvenančių tarptatutinių draugų dėka), ji įsimylėjo šį miestą.
„Budapeštas taip pat yra labai žalias miestas prie upės – Dunojaus. Lyginant su Kaunu didžiausias skirtumas yra tas, kad Vengrijos sostinėje gyvena 2 mln. žmonių, ir kad mums patinka vandensvydis. Man patiko gyventi Budapešte, permainos bijojau, bet šiandien galiu prisipažinti, kad veltui – Kaune man pavyko net paplaukioti baidarėmis fontane ir Nemune. Žinoma, legaliai“, – šypsodamasi pasakoja Nóra.
Naujas miesto vietas ir apylinkes Nórai aprodo draugai.
„Čia galima rasti gerų vietų pavalgyti, pabendrauti ir pasilinksminti. Vis dėlto apie tai sužinai tik tada, kai jau esi čia. Universitetas yra arti miesto centro ir žaliųjų zonų, bet kur gali nueiti pėsčiomis. Pamilau šį miestą, dar vietinių vadinamą Lietuvos širdimi“, – sako Nóra.
Ji juokauja, kad lietuvių kalba panaši į vengrų – tuo, kad mažai žmonių ją supranta. Kaune galima lengvai susikalbėti angliškai ar rusiškai: „Išmokau keletą lietuviškų frazių, kad galėčiau susikalbėti parduotuvėje, bet man vis tiek dėkoja „Danke!“ ar „Merci!“. Aš atsakau mokydama aplinkinius vengriško „Köszönöm!“
KTU – ideali aplinka tobulėti
Kol kas KTU studentė iš Vengrijos labai džiaugiasi savo pasirinktu universitetu.
„Maisto mokslo ir saugos magistro programoje daug dėmesio yra skiriama fundamentaliesiems mokslams, daug kreditų skiriama tiriamajam darbui – maisto technologijos praktikai. Dar paskaičiusi programos aprašymą, pamaniau, kad man patiks joje mokytis – buvo minima grupinė veikla laboratorijose, projektai, kuriuos galėsime sukurti ir parodyti. Būtent tokios praktinio mokymosi patirties aš ir tikėjausi“, – sako Nóra.
Atvykusi į universitetą, ji rado ne tik palaikančią aplinką, aktyvią ir entuziastingą mokslo bendruomenę, kuri visada pasirengusi padėti, bet ir verdantį kultūrinį bei socialinį gyvenimą. Mėgstamiausi Nóros užsiėmimai ir renginiai pirmaisiais mokslo metais buvo KTU Menų kambario užsiėmimai, darbų mugė „Karjeros dienos“, Keliautojų klubo susitikimai ir kelionės, „Tarptautinė vakarienė“, kurią organizavo KTU Tarptautiškumo plėtros departamentas.
Dėl COVID-19 pandemijos Nóra kaip ir viso pasaulio studentai pavasario semestrą studijavo nuotoliniu būdu. Ar ši patirtis buvo labai sunki toli nuo namų gyvenančiai studentei? Ji teigia, jog visiškai ne.
„Nepaisant sunkumų, kilusių mokantis internetu, mano patirtis buvo absoliučiai teigiama – vyko užsiėmimai ir atsiskaitymai, rengėmės pristatymus. Bendruomenė neiširo vien dėl to, kad ne visi esame tame pačiame kambaryje“, – sako Nóra.
Mergina džiaugiasi studijomis KTU ir jau rekomendavo universitetą keliems savo pažįstamiems. „Aš tikiu, kad KTU taps vis populiaresnis, nes universitetas sukuria idealią aplinką asmeniniam ir profesionaliam tobulėjimui“, – sako Nóra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...