Pleneras „Anykšta 2023“ : kūrybos šaltiniai 1863 m. sukilimą menančiame dvare

Istorija ir nūdienos menas

Anykščių regioniniame parke esantis Burbiškio dvaras ir greta įsikūręs kaimas minėti jau XVII a. Tačiau ryškiausiomis spalvomis dvaras sužibo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Venclovavičių laikais. Vienas po kito dvaro paveldėtojai XVIII–XIX a. užsakydavo vis naujesnius, vis puošnesnius dvaro statybos ir perstatymo projektus.

Dabartinis vėlyvojo klasicizmo rūmų ansamblis datuotas 1853 m. liepos 4 d. Tai pirmąjį dvarelį pasistačiusio Stanislovo Venclovavičiaus proanūkio Anupro Venclovavičiaus gyvenimo laikas. Aplink rūmus, vaizdingame Anykštos upės slėnyje, jis dar įveisė 5 ha parką su dailiomis medžių alėjomis, išlikusiomis iki šiol.

Organizatorių nuotr.

Kruopščiai restauruoti rūmų interjeras ir eksterjeras, pripildyti istorinių prasmių, šią vasarą tapo įkvėpimo šaltiniu aštuoniems tapytojams: A. Obcarskui, Svajūnui Armonui-Mileriui, Žygimantui Augustinui, Romualdui Balinskui, Rūtai Eidukaitytei, Linai Morkūnaitei, Estijos tapytojų sąjungos pirmininkei dailininkei Tiiu Rebanei, latvių menininkei Ilzei Smildzinai.

Liepos 12–22 d. Burbiškio dvare vykęs pleneras „Anykšta 2023“ vainikuotas vienos dienos paroda dvaro vasaros pastogėje ir atlikėjos Vaidos Genytės koncertu. Paskui šią vasarą nutapyti kūriniai bus perkelti į rūmų vidų, integruoti į istorinį jų interjerą.

„Dailininkams kūrybinės vasaros išvykos labai naudingos: vietos pakeitimas, naujos pažintys atšviežina ir akį, ir kūrybinę mintį", – sako A. Obcarskas. Vasaros plenerus jis vadina Lietuvos dailės fenomenu: „Ignoruojami valstybinių kultūros institucijų, jie gyvuoja palaikomi vien privačių rėmėjų. Viešnia iš Estijos patvirtino: pas juos tokio lygio plenerai – itin retas dalykas.“

Organizatorių nuotr.

Atgijusi praeitis

A. Venclovavičiaus laikais sodintų parko medžių kamienai, apšviesti besileidžiančios saulės, tapo kūrybine inspiracija dailininkei iš Estijos T. Rebanei. Žinant, kad šie medžiai mena 1863-iųjų sukilimą prieš Rusijos imperiją ir jame dalyvavusių Anupro sūnų likimus, Burbiškių dvare gimusi tapyba įgauna papildomų prasmių.

Dailininkams kūrybinės vasaros išvykos labai naudingos: vietos pakeitimas, naujos pažintys atšviežina ir akį, ir kūrybinę mintį.

Du iš keturių Anupro sūnų dalyvavo sukilime, vienas, Henrikas, už tai trejus metus caro valdžios kalintas Kaune, kitam, Anuprui jaunesniajam, skirta mirties bausmė. Didelėmis giminės pastangomis, pavyko ją pakeisti į dvylikos metų katorgą Sibire. Tačiau jaunojo bajoro likimas jau buvo sulaužytas – netekęs visų kilmingos giminės privilegijų, po tremties jis į Lietuvą nebegrįžo, mirė Sankt Peterburge.

S. Armonas-Mileris, Ž. Augustinas, R. Balinskas, T. Rebanė papildė dvaro portretų kolekciją, jie taip pat nutapė ir dvaro interjero fragmentų. Kaip žinoma, mūsų laikais Burbiškio dvaro ansamblis restauruotas pagal 1853 m. projektą: atkurti autentiški lubų ir sienų tapybos darbai, originalios rudojo uosio durys, išlikę vertingi dekoruoti priesieniniai židiniai. Ypatinga interjero puošmena – autentiškos XIX a. krosnys, apmūrytos baltos glazūros plokštėmis. Analogiškos yra Lietuvos prezidentūroje S. Daukanto aikštėje, tad Burbiškio dvaro lankytojai turi unikalią galimybę išvysti tai, ką mato Prezidentūroje viešintys užsienio šalių atstovai ir garbingi svečiai.

Organizatorių nuotr.

Laiko tiltai

L. Morkūnaitės, A. Obcarsko abstrakčiuose kūriniuose galima atpažinti šios vasaros Burbiškio dvaro spalvas ir nuotaikas. Jų darbai neabejotinai sulauks Krokuvoje gyvenančio Venclovavičių giminės palikuonio Tomo Venclovavičiaus, meno istorijos ir architektūros profesoriaus, vertinimo. Protėvių lizdo nepamirštantis didikų palikuonis ne kartą yra lankęsis atgimusiame Burbiškio dvare, gyręs atkurtą jo protėvių laikų atmosferą.

R. Eidukaitytės peizažuose dvaro rūmai sužimba istorine autentika. Rodos, tuoj atsivers dvivėrės durys ir senieji šeimininkai ir jų svečiai pažirs po parką. Tačiau ekspresyviai šiuolaikiški kamuoliniai debesys virš dvaro stogų sufleruoja: čia kitas laikas, kitas pasakojimas.

Latvės I. Smildzinos nutapyti debesėliai virš Burbiškio – lyg veltinio rutuliukų vėriniai. Pakibę virš laiko išblukintų miniatiūrinių ano gyvenimo liudininkų: sofučių, apmuštų šilku, paveiksliuko-langelio į praeitį, jie subtiliai reflektuoja kadaise čia tvyrojusios auros prigimtį.