Portretas interjere

Kompozitorei patinka labirintas

Kompozitorė, viena “Klaipėdos muzikos pavasario” organizatorių Loreta Narvilaitė džiaugiasi, kad naujausio jos kūrinio „Labirintas“ premjera įvyks gimtajame mieste – Klaipėdoje. Vytauto LIAUDANSKIO nuotrauka

Naujausią, rytoj festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ pirmą kartą nuskambėsiantį kūrinį klaipėdietė kompozitorė Loreta Narvilaitė-Budriūnienė „Labirintu“ pavadino neatsitiktinai. Moteris neslepia, kad dabartinis jos gyvenimas išties primena labirintą. Nors retkarčiais ir tenka pasiklysti painiuose posūkiuose, nardymas juose nekelia nei baimės, nei sumaišties.

Kai Loreta ima vardinti, regis, sunkiai aprėpiamas savo veiklos sritis, belieka įjungti diktofoną, kuris matematiškai tiksliai užfiksuoja: kompozitorė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, studentams perteikianti šiuolaikinės lietuvių muzikos, muzikologijos, kompozicijos žinias, Klaipėdos muzikos pavasario tarybos narė, taip pat Klaipėdoje vykstančio festivalio „Marių klavyrai“ organizacinio komiteto narė, Lietuvos muzikos informacijos centro tarybos narė, S.Šimkaus konservatorijos laikraščio „Muzikos atžalos“ redaktorė, straipsnių į šalies ir Klaipėdos spaudą, įvairias interneto svetaines autorė. Plius – dviejų vaikų mama, nepraleidžianti nė vieno Lietuvoje vykstančio šiuolaikinės muzikos festivalio, dalyvaujanti įvairiuose projektuose ir nesipurtanti atsakomybės. Apie L.Narvilaitės organizacinius sugebėjimus, meninę įžvalgą byloja kelerius metus jos rengtas ir iki šiolei melomanų geru žodžiu minamas naujos muzikos festivalis „Kopa“.

- Mano gyvenimas išties labai intensyvus. Ypač sėkmingas buvo praėjusių metų kūrybinis sezonas. Baigiau dalyvauti 2002-2003 metų Lietuvos ir Švedijos projekte, kurio metu du kartus važiavau į Gotlandą ir dirbau tarptautinėje Visbio kompozitorių studijoje. Praėjusių metų lapkričio mėnesį įvyko keturi mano kūrinio „Atviras miestas“ koncertai Švedijoje ir Vilniuje. Mano kūrinį obojui ir simfoniniam orkestrui „Pragydo vėjas 2“ „Gaidos“ festivalyje Vilniuje grojo švedų obojininkė Helena Jaran ir Lietuvos simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Praėjusių metų lapkričio mėnesį sulaukiau pianisto Roko Zubovo pasiūlymo parašyti kūrinį jo ir Sonatos Zubovienės fortepijoniniam duetui. Tada dar nežinojau, kad Alfonsas Vildžiūnas mane pakvies tapti “Klaipėdos muzikos pavasario” tarybos nare. Malonus buvo ne tik pasiūlymas, bet premjeros gimtajame mieste – Klaipėdoje - galimybė.

- Kūrinio pavadinimas intriguojantis – „Labirintas“...

- Tai neilga, maždaug 7 minučių kompozicija fortepijonui keturioms rankoms, kuri gimė iš pradžių blaškantis, ieškant kūrinio sprendimo. Taigi buvau savotiškame labirinte. Kompozitoriui, kaip ir bet kuriam kūrėjui, visada sunki pradžia. Kūrybiniame kelyje daugiausiai baimės sukelia baltas popieriaus lapas. Ir tai nuolat kartojasi. Nors vyrauja painūs fortepijono pasažai, primenantys labirintą, jo „posūkiuose“ suskamba ritmiškai transformuota Fausto Latėno daina iš vieno kino filmo – melodinga ir gana populiari.

Tai – naujausias mano darbas, baigtas prieš tris savaites. Nekantraudama laukiu premjeros, kuri įvyks rytoj, balandžio 24 dieną, 16 val. fortepijoninio Sonatos ir Roko Zubovų dueto koncerte KU Menų fakulteto salėje.

- Esi viena “Klaipėdos muzikos pavasario” organizatorių. Ar tai nėra „Kopos“ – tavo sumanyto, bet jau nevykstančio festivalio, ilgesys?

- Džiaugiuosi, kad tam tikros „Kopos“ idėjos randa atgarsį ir puikiai „įsirašo“ į kitus Klaipėdoje vykstančius festivalius. Ir “Klaipėdos muzikos pavasaris” skiria nemažai dėmesio vadinamajai šiuolaikinei muzikai. Nors ir ne tokiai radikaliai, kokios klausėmės „Kopoje“. Man “Muzikos pavasaris” ir šiuolaikinė muzika atrodo labai logiški dalykai. Kai kurios „Kopos“ idėjos atkeliauja ir į „Marių klavyrus“.

Tai antrasis “Klaipėdos muzikos pavasario” festivalis, kuriame aš dirbu kartu su jo meno vadovu Alfonsu Vildžiūnu. Jo iniciatyva pirmą kartą atsirado festivalio taryba, formavusi programą. Malonu, kad buvo išgirstas mano pasiūlymas – į Klaipėdą pasikviesti balandžio 25 dieną Vilniuje su Lietuvos kameriniu orkestru koncertuojančią Evelyn Glenie. Šią nuostabią atlikėją esu girdėjusi Stokholme ir esu didelė jos gerbėja.

Kita darbo “Klaipėdos muzikos pavasaryje“ pusė – informacinė. Rašau koncertų anonsus, aktyviai prisidedu prie žodinės ir kitokios festivalio reklamos.

- Regis, įvykus tam tikriems perversmams, “Klaipėdos muzikos pavasaris” atgimė.

- Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Dėsninga, kad festivalio organizavimą perėmė Klaipėdos muzikos centras. A.Vildžiūnas atviras įvairioms idėjoms, visų pasiūlymai sulaukė atgarsio. Norisi, kad festivalis būtų aktualus, kad į jį ateitų publika. Gaila, kad renginys sulaukia per mažai dėmesio. Tai - ir klaipėdiečių pasyvumo, ir koncertinio gyvenimo Klaipėdoje nunykimo problema. Nebeugdomas publikos poreikis normaliems akademiniams koncertams.

- Tavo veiklos spektras neišmatuojamai platus. Ar nepasimeti savo gyvenimo labirinte?

-Mano gyvenimas labai glaudžiai susijęs su kūryba. Kūrinių pavadinimai dažnai išreiškia tai, kokioje situacijoje dabar esu. Tam tikra prasme esu pasiklydusi gyvenimo labirinte. Mėginu ieškoti išeities, stabilios vietos po saule ir džiaugtis tuo, kad turiu mielą šeimą, kad galiu rašyti muziką, kad galiu save išreikšti.

- Ir nežadi aprimti?

- Ką gali žinoti? Kartais pasiilgstu ramybės, įsigilinimo į tam tikrus dalykus. Tačiau man labai sunku pasakyti „ne“, ypač, kai žinau, kad galiu tai padaryti. Patinka būti atsakingai už ką nors ir iki galo tai garbingai atlikti.

- Nejaugi muzika - vienintelė sritis, į kurią nukreiptas tavo dėmesys?

-Kartais daug laiko atima buitis. Skaitau. Tačiau - specialią literatūrą. Nepamenu, kada būčiau į rankas paėmusi kokį romaną. Turiu savo „serialus“. Tai – muzikinės laidos per televiziją ar radiją. Gyvenimas labai trumpas. Mano interesai platūs, todėl privalau taupyti laiką ir nesiblaškyti – taip prieš 25 metus man patarė profesorius Julius Juzeliūnas. Jeigu nori ką nors nuveikti, būti savo srities profesionalas – tenka išmokti atsiriboti nuo nereikalingų dalykų.