Vilniaus rotušė šiandien vakarą pakvies į Marijos Marcelionytės ir Sauliaus Paukščio vaizdų parodą, autorių pavadintą „Keiste(i)nybėmis“. Tai pirmas šių dviejų menininkų bendras projektas.

Ekspozicijoje – dvi dešimtys spalvotų didelio formato paveikslų, gimusių iš fotografijos, kompiuterinės grafikos ir savito, originalaus menininkų požiūrio, pasaulio perskaitymo. Pastarasis aspektas, ko gero, yra svarbiausias ir lemiantis.

M.Marcilionytė, grafikė pagal išsilavinimą, knygų iliustratorė, Dailės akademijos dėstytoja. S.Paukštys – vienas ryškiausių postmodernistinės fotografijos Lietuvoje atstovų, žinomas kaip ironiškų retro stiliaus portretų, surežisuotų vaizdų kūrėjas, įvairių originalių meninių akcijų sumanytojas ir vykdytojas. Jis – tiesiog menininkas, kuriam tikrovės pasaulio daiktai ir vaizdai dažniausiai tarnauja kaip pretekstas ar galimybė žaisti daugiaprasmius meninius žaidimus.
Nenuostabu, kad šis duetas žiūrovui siūlo intrigą, galimybę dalyvauti meniniame žaidime: rezonuoti, priimti arba atmesti siūlomus autorių sukurto pasaulio vaizdus. Dekoratyvinės kompozicijos – montažai yra savotiškas dienoraštis, dviejų menininkų asmeninių ir kūrybinių santykių atspindys.
S.Paukštys atkreipia dėmesį į parodos pavadinimą, kurį galima perskaityti dvejopai: keistenybės arba keistinybės. Vadinasi, ir į matomus vaizdus galima žiūrėti ir juos skaityti įvairiais rakursais.
Ekspozicija – nuotaikinga, saulėta, spalvinga, akį traukianti ir, pasak autorių, vis dėlto turinti vieną kilnų tikslą – praskaidrinti monotonišką ir pilką lietuvišką atmosferą, „suteikti geros nuotaikos dozę, padėti prasimušti pavasariui“. Autoriai tikisi, kad jų paveikslai – tarsi receptas, kaip būti truputį linksmesniems.
Kiekvieno paveikslo atskiros istorijos per daug neįpareigojančios ir tinkančios nepretenzingam interjerui papuošti, praskaidrinti, pralinksminti kasdienės rutinos ir tempo išvargintą kasdienybę.