Kas svarbu kuriant mažiesiems muzikantams?

Kad groti būtų įdomu

Kurdami vaikams rašytojai tikina jaučiantys daugiau atsakomybės nei suaugusiesiems: tekstas turi būti vienu metu ir naudingas, skleisti pedagogikos žinią, ir suprantamas mažųjų auditorijai, parašytas lengva kalba, bet pasveriant kiekvieną žodį. Panašiais kelrodžiais vadovaujasi ir muzikos kūrėjai.

Pasak O.Narbutaitės, rašant muziką suaugusiesiems, svarbiausia yra muzikinė vizija, o siekis ją išgauti neretai verčia nesiskaityti su profesionalių atlikėjų įpročiais ir komfortu.

"Vaikai, net ir atlikdami jiems naujas, neįprastas užduotis ar pažindami mažiau įprastus skambesius, turi patirti muzikavimo malonumą. Reikia sužadinti vaizduotę, patraukti kažkuo, kas palengvintų tas užduotis ir juos įtrauktų kaip į žaidimą", – sako kompozitorė.

"Kiekvienas dalykas reikalauja specifinių kompetencijų, specialių gebėjimų ir potraukio. Kaip pasakytų Pūkuotuko draugas Paršelis, "Aš žinau, kad iš pažiūros tai atrodo lengva, bet tai gali padaryti ne kiekvienas!" – šypsosi O.Narbutaitė.

Ydinga praktika

"Kalbant apie vaikišką muziką ypač mėgstama žarstyti žodžius apie ypatingą atsakomybę (tarsi su suaugusiaisiais leistina elgtis neatsakingai), tačiau kartais tų pačių kalbėtojų, – vaikams parašoma ganėtinai daug rutiniškos konvejerinės muzikos", – mano O.Narbutaitė.

Jos teigimu, atsakomybė, įsipareigojimas visada turėtų būti tas pats: ar rašai valandos trukmės oratoriją, ar minutės trukmės pjesę pradinukams. Jei žmogus jaučia atsakomybę, ji gyva visose gyvenimo situacijose. "Todėl, nors gerokai skirtingais masteliais, rašant visais atvejais išlieka tas pats įkvėpimų, ieškojimų ir gludinimo kelias", – sako menininkė.

Kurdama suaugusiesiems O.Narbutaitė sako save gerokai išsunkianti. Yra ne vienas šio darbo etapų, kai kurie jų būna greičiau kankinantys nei malonūs. "Rašymas vaikams man visada buvo susijęs su malonumo pojūčiu", – prisipažino kūrėja.

Tai jai tarsi žaidimas, sugrįžimas į praeitį. "Vaikystės palikti ženklai yra labai svarbūs ir nepalieka mūsų visą gyvenimą. Kaip ir mylimos vaikystės knygos, jų iliustracijos ar tuo metu girdėta muzika. Tie vaikiški epizodai mano kelyje būdavo savotiškas poilsis ir atgaiva. Gal ir dėlto, kad visi mano vaikams parašyti kūriniai yra miniatiūros – tarsi haiku brūkštelėjimas ar skaidrus piešinys", – sako kompozitorė.

Visi mano vaikams parašyti kūriniai yra miniatiūros – tarsi haiku brūkštelėjimas ar skaidrus piešinys.

"Sraigės ir žiogo" istorijos

Vienos garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių natų jauniesiems pianistams knyga "Sraigė ir žiogas" ką tik papildė Lietuvos muzikos informacijos centro leidžiamą edukacinę Lietuvos muzikos seriją naujais leidiniais.

Atvertus žaismingą geltonai oranžinį natų viršelį, muzikavimo patirtis sutelks ne vieną, o du pradedančius pianistus.

"Tai gyvos praktikos muzika, tad jos gulėjimas stalčiuje būtų labiau beprasmis nei kitų kūrinių. Dėl to apie šiuos vaikiškus leidinius seniai svajojau ir jie man ypač svarbūs", – sakė O.Narbutaitė.

Leidinyje – penkios pjesės fortepijonui, skirtos ir patiems jauniausiesiems, ir jau labiau techniškai pažengusiesiems.

Pirmoje natų leidinio dalyje – trys pjesės dviem mažiems pianistams, kuriose autorė įgarsina nuolat besisukančius vandens malūnėlio sparnus, kviečia mažuosius spėlioti, koks iš tikrųjų tas mėlynas didžiaakis paukščiukas ir kodėl mašinėlė rieda tik trimis ratais. Kūriniai asociatyvūs, leidžia sugalvoti daug skirtingų istorijų, tad vaikai gali susikurti savo pasakojimą ir kartu smagiai muzikuoti drauge.

"Vaikiškoje muzikoje ypač svarbus konkretus charakteringumas ir nemuzikinis asociatyvumas, tad netgi pavadinimo funkcija gerokai reikšmingesnė. Juk turbūt vaiko vaizduotė sunkiau skleisis ir bus gerokai nuobodžiau grojant Pjesę Nr.1 ir Kanoną nei atliekant tą pačią muziką, įvardytą kaip "Sraigė ir žiogas vakaro saulės šviesoj" ir "Jūros akmenėlių kanonas". Tačiau, nors idėjos ir priemonės rašant vaikams skirtingos, susijusios su elementaresniais dalykais, jos gali būti ne mažiau svarbios ir turi būti ne mažiau kūrybiškos", – sakė O.Narbutaitė, kurios minėtos dvi pjesės paaugusiems pianistams atsidūrė antroje leidinio dalyje.

Muzikavimas drauge yra ypatinga sritis, kurioje vaikai ne tik lavina instrumento valdymo įgūdžius, bet ir ugdo gebėjimus įsiklausyti, pajusti šalia esantįjį, bendrauti ir bendradarbiauti. Todėl greta visų galimų edukacinių užduočių bene svarbiausia siekiamybė – vaikų vaizduotės skleidimasis ir smagumo muzikuoti drauge atradimas.

Lietuvos kultūros tarybai ir asociacijai LATGA skyrus finansavimą, metų pradžioje išleistos dvi O.Narbutaitės choro muzikos vaikams rinktines "Dukart du" ir "Vasara".