Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas Rodrigo Calveyros, ir Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus, pakvies publiką patirti Georgo Friedricho Händelio operos „Alčina“ magiją – koncertinę šios operos versiją su menininkės Agnės Gintalaitės vaizdo projekcijomis, sukurtomis pasitelkiant generatyvinį dirbtinį intelektą. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai girdėsime istoriškai informuotą šios operos muzikos interpretaciją. Rugsėjo 19 d. 18.30 val. šiuo renginiu savo naująjį sezoną atidarys Klaipėdos koncertų salė, o rugsėjo 21 d. 16 val. Valdovų rūmų muziejus šiuo veikalu paminės Istorinės operos dieną.

„Alčina“ yra viena geriausių ir mėgiamiausių Georgo Friedricho Händelio operų. Ji buvo sukurta ir atlikta 1735 metais – pirmaisiais G. F. Händelio metais Londono „Covent Garden“ teatre. Joje panaudotas Baroko epochoje itin populiarus siužetas – tai pasakojimas apie burtininkę Alčiną, kuri užklydusius į jos salą vyrus apkeri ir suvilioja, o kai šie atsibosta, paverčia gyvūnais arba akmenimis. Naujausia jos auka – riteris Rudžeras, pametęs galvą iš meilės gražiajai raganai. Ar jo pamirštai, vyru persirengusiai sužadėtinei Bradamantei pavyks užmauti ant jo piršto stebuklingą žiedą ir išsklaidyti Alčinos kerus, kad Rudžeras pamatytų tikrovę?

Istorinės operos diena Valdovų rūmuose šiuo kūriniu minima neatsitiktinai. Pagal tą patį siužetą buvo sukurta pirmoji muzikos istorijoje moters kompozitorės parašyta opera – Francescos Caccini „Rudžero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ – skirta tuomet dar būsimo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos vizitui Italijoje 1625 metais. Šįmet šiam reikšmingam kūriniui sukanka lygiai 400 metų. Rudžero personažas operoje ženklina tokių dorybių kaip ištikimybė ir pareiga pergalę prieš gundymus ir apgaulę – greičiausiai tokiu būdu buvo netiesiogiai aukštinamos Vladislovo Vazos, kuriam skirta ši opera, dorybės.

Operą diriguos senosios muzikos žinovas Rodrigo Calveyra, kuris pastaruosius septynerius metus dirba garsaus dirigento Leonardo García Alarcóno asistentu baroko operų pastatymuose įvairiose Europos šalyse, taip pat yra dirigavęs operas su ansambliu „Canto Fiorito“. R. Calveyra dalijasi savo mintimis apie premjerą: „Alčina“ yra „opera, kurią laikau vienu didžiausių G. F. Händelio šedevrų. Jau seniai norėjau perteikti savo idėją, kaip ji turėtų būti interpretuojama. Mano požiūris yra toks, kaip ir pirmųjų operos kūrėjų XVII amžiaus pradžioje: muziką reikia suprasti pirmiausia per jos tekstą, jis yra centrinis elementas, o visa kita – muzika, vizualiniai sprendimai – jį tik sustiprina ir papildo. Ir, žinoma, esu labai laimingas, kad tai darau su savo ansambliu „Canto Fiorito“ ir Klaipėdos kameriniu orkestru, su kuriuo pastaruosius keletą metų vis glaudžiau bendradarbiaujame. Su „Alčina“ tik pradedame bendrus baroko operos užmojus – kitais metais kartu įgyvendinsime pilną sceninį G. F. Händelio operos „Julijus Cezaris Egipte“ pastatymą Klaipėdos muzikiniame teatre.“ 

Šia proga Kaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus svarsto, „ar negalėtų Klaipėda tapti baroko operos sostine Lietuvoje? Juk kiekvienas miestas turi savo kultūros veidą, o baroko opera dar nė viename mieste nėra įsitvirtinusi. Ši idėja sklando ore jau dešimtmetį ir, man atrodo, kad mes artėjame prie jos įgyvendinimo sujungdami miesto ir tarptautines pajėgas. Svarbu nesustoti.“ Pats studijavęs ir barokinę violončelę, M. Bačkus nuosekliai vedė savo kolektyvą istoriškai informuoto senosios muzikos atlikimo kryptimi – nuo 2019 m. orkestras groja XVIII amžiaus repertuarą su specialiais barokiniais strykais ir barokiniame derinime, nuolat tobulėja rengdamas programas kartu su užsienio senosios muzikos ekspertais, tokiais kaip Reinhard Goebel, Bruno Cocset, Enrico Onofri, Dmitry Sinkovsky ir kitais.

Pagrindinius vaidmenis operoje atliks Lietuvos solistai, ne kartą dainavę baroko operose ir koncertuose, kai kurie iš jų – beveik išimtinai dainuojantys tik senosios muzikos repertuarą: Lina Dambrauskaitė, Renata Dubinskaitė, Gunta Gelgotė, Vilija Mikštaitė, Ignas Ščesnulevičius ir Nerijus Masevičius. Prie Klaipėdos kamerinio orkestro prisijungs užsienio senosios muzikos atlikėjai iš Ispanijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Šveicarijos su istoriniais instrumentais – klavesinu, barokiniu fagotu, liutnia, barokine gitara, barokiniais obojais, išilginėmis fleitomis. Kaip teigia R. Calveyra, „naudosime senuosius pučiamuosius instrumentus, kurių ir tembras, ir artikuliacija skiriasi nuo modernių instrumentų, taip pat turėsime stiprią basso continuo komandą, kuri geba puikiai „nutapyti“ tai, kas perteikiama operos tekste. Patyrę basso continuo atlikėjai, grojantys klavesinu, liutnia, violončele, fagotu,  supranta kiekvieną dainuojamą žodį ir gali iliustruoti jų prasmes įvairiomis muzikinės išraiškos priemonėmis. Visa tai padės priartėti prie barokinio skambesio, kurį savo galvoje galėjo įsivaizduoti pats G. F. Händelis.“

Operos pasakojimą perteiks ne tik muzika ir subtitrai lietuvių kalba, bet ir menininkės Agnės Gintalaitės sukurtos vaizdo projekcijos, kuriose Alčinos magiją padės kurti generatyvinis dirbtinis intelektas, nuosekliai tyrinėjamas šios menininkės darbuose. Judantys vaizdai ne tik pasakos operos istoriją, bet ir kels klausimą, kiek mes patys gebame atskirti tikrovę nuo vizualinės iliuzijos, kuri įgyja vis įtikinamesnius pavidalus, sparčiai evoliucionuojant vaizdo generavimo technologijoms. Tokiu būdu barokinis siužetas intriguojančiai susišauks su šiuolaikinėmis diskusijomis apie informacijos patikimumą. Prisotintas užkoduotų prasmių bus ne tik pats judančių vaizdų pasakojimas, bet ir jo kintanti estetika: juodai balto begarsio kino imitacija su transformacijomis į šiuolaikinį generatyvinį DI stilių, su jam būdingomis ryškiomis spalvomis, siurrealistiniais efektais ir generavimo trikdžiais (angl. glitch).  Vaizdai atskleis ne tik magišką iliuzijų galią, bet ir perteiks operos herojų siekį iš jų išsivaduoti.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Organizatoriai: VšĮ „Canto fiorito“, Klaipėdos koncertų salė ir Valdovų rūmų muziejus

Daugiau informacijos: +370 687 85713