Trečiasis senosios muzikos festivalis Kretingoje – įkvėptas Baltijos kelio vienybės

Skirtas ypatingai progai

Atvykti į Kretingą užsienio muzikus vilioja čia saugomas unikalus instrumentas – seniausi veikiantys Lietuvos vargonai, kuriuos maždaug 1680 m. sukonstravo nežinomas mūsų kraštų meistras.

Šių metų festivalis Kretingos pranciškonų bažnyčioje neatsitiktinai pradedamas būtent rugpjūčio 23-iąją, kai minima Baltijos kelio 30 metų sukaktis – festivalis dedikuojamas šiai ypatingai progai.

„Užsienio muzikantams detaliau pasakodamas apie Baltijos kelio fenomeną, visada sulaukiu ypatingos reakcijos. Tai istorija, kuri iki šiol jaudina kiekvieną širdį. Kai vyko Baltijos kelias, dar gyvenau Brazilijoje, bet gerai atsimenu televizijos reportažus apie gyvą žmonių grandinę, sujungusią tris šalis, – tai tapo unikaliu viso pasaulio istorijos įvykiu“, ‒ pasakojo festivalio meno vadovas R.Calveyra.

Nuties simbolinį kelią

Jis parengė specialiai Baltijos keliui skirtą programą rugsėjo 1-ąją vyksiančiam festivalio uždarymo koncertui, kuriame kartu su senosios muzikos ansambliu iš Vilniaus „Canto Fiorito“ muzikuos kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos.

Programoje bus nutiestas simbolinis senosios muzikos kelias per tris Baltijos valstybes ‒ publikai bus pristatyti mažai žinomi kompozitoriai, kūrę šių šalių teritorijose XVII‒XVIII a. Kaip speciali dedikacija Baltijos keliui koncerte skambės ir garsaus šiuolaikinio estų kompozitoriaus Arvo Parto kūrinių aranžuotės seniesiems istoriniams instrumentams.

Lyg perlų vėrinys

Baltijos kelio vienybės manifestacija paskatino ir kitus festivalio muzikantus nagrinėti muzikines jungtis, sąryšius tarp Europos šalių.

Atidarymo koncerte rugpjūčio 23-iąją pasirodys senųjų pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Šveicarijos „I Fedeli“, užliesiantis bažnyčią didingais kornetų, barokinių trombonų ir vargonų garsais. Šiais pučiamaisiais instrumentais buvo grojama ne tik bažnyčiose ar dvaruose, bet ir miestų aikštėse, net operų teatruose, atliekama ne tik instrumentinė, bet ir vokalinė muzika, leidžianti aprėpti labai platų repertuarą.

„I Fedeli“ koncertinė programa pakvies klausytojus keliauti po įvairius Europos XVI‒XVII a. muzikos centrus ir sujungti juos į vienijančią grandinę.

Turas po Europą

Pagrindinis Ženevos Šv. Petro katedros vargonininkas Vincentas Thevenazas vargonų rečitalį atliks rugpjūčio 25 d. Jis perteiks intriguojančius kultūrinių įtakų susipynimus senojoje Europoje – prancūzų kūrybą itališku stiliumi, olandiškas interpretacijas angliškomis temomis, lenkišką prancūziško kūrinio aranžuotę ir kt. Koncerte klausytojų lauks ir ispaniškos liaudies dainų melodijos, drąsūs italų harmonijos eksperimentai, varpų ar gegutės kukavimo motyvai, atpažįstami visų laikų ir visų šalių publikai.

V.Thevenazas yra ne tik istorinių vargonų specialistas, bet ir karilionininkas bei aistringas improvizuotojas, drąsiai eksperimentuojantis įvairiais muzikos stiliais.

Balsas ir vargonai

Po visą Europą apimančių muzikos programų pirmuose dviejuose festivalio koncertuose legendinis senosios muzikos baritonas, italų dainininkas Furio Zanasi rugpjūčio 29-ąją koncerte publikai primins, kad vis dėlto būtent Italija XVI‒XVII a. sandūroje diktavo muzikines madas kitoms šalims. Kartu su vargonininku Luca Guglielmi parengtoje programoje bus atskleista solinės vokalinės ir solinės instrumentinės muzikos evoliucija nuo daugiabalsių polifoninių kūrinių pritaikymo vienam balsui su akompanimentu iki visiškai naujo kompozicinio mąstymo.

F.Zanasi yra nepralenkiamas ankstyvojo italų baroko muzikos interpretuotojas, organiškai ir ekspresyviai perteikiantis muzikos prasmę. Jo interpetuojami G.Frescobaldi, T.Merulos, C.Monteverdi sakralinės muzikos šedevrai atskleis baroko sakralinės muzikos jausmingumą, kurį koncerte papildys instrumentinių sonatų virtuoziškumas.

Vokiškas barokas

Istorinių klavišinių instrumentų (vargonų, klavesino, klavikordo, istorinio fortepijono) virtuozas iš Italijos L.Guglielmi rugpjūčio 30-ąją kvies giliau susipažinti su iškilių vokiečių kompozitorių kūryba vargonams.

Soliniame koncerte magišku pavadinimu „Apolono heksakordas“ jis atliks D.Buxtehudes, J.Pachelbelio, J.C.Kerllo, J.J.Frobergerio muziką, kartu pristatydamas ir ryškiausias baroko muzikos formas, tokias kaip tokata, ričerkaras, kancona, pasakalija, čakona ar batalija.

Rinks aukas

Visi koncertai vyks 19 val. po vakarinių mišių Kretingos pranciškonų bažnyčioje ir bus nemokami, bet klausytojai galės savanoriškai paaukoti ir taip prisidėti prie seniausių Lietuvos vargonų išlaikymo ir festivalio gyvavimo.

Tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį organizuoja senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, remia Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija, Kretingos rajono savivaldybė, paramos fondas „Gerumo versmė”, viešbutis „Grand Baltic Dunes”, „Japoniškas sodas”. Festivalio partneriai – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija ir Kretingos rajono kultūros centras.

Programa

Rugpjūčio 23 d. – „Perlų vėrinys: muzika kornetams ir barokiniams trombonams nuo Pietų iki Šiaurės Europos“: ansamblis „I Fedeli“ (Šveicarija), meno vadovas J.Melendezas.

Rugpjūčio 25 d. – „Turas po Europą“: V.Thevenazo (Šveicarija) vargonų rečitalis.

Rugpjūčio 29 d. – „Balsui solo su simfonijomis“: baritonas F.Zanasi ir vargonininkas V.Thevenazas (Italija).

Rugpjūčio 30 d. – „Apolono heksakordas“: L.Guglielmi (Italija) vargonų rečitalis.

Rugsėjo 1 d. – „Baltijos kelias: muzikinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungtys“: ansamblis „Canto Fiorito“ (Lietuva), meno vadovas R.Calveyra, kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos.

Koncertų pradžia – 19 val., įėjimas – laisvas.