Šiomis dienomis dar galima apžiūrėti klaipėdietės grafikės Liudmilos Vėgėlienės monotipijų parodą, veikiančią uostamiestyje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje.

Bibliotekos „Galerijoje 13L“ iki birželio 20-osios pristatoma jos naujausių darbų ekspozicija „Toli... yra arti“.

Joje jau tris dešimtmečius ištikima Klaipėdai menininkė pateikė 13 naujausių kūrinių. Paklausta, kodėl būtent 13 ir ne kur kitur, o 13-os langų galerijoje, autorė šypsodamasi prisipažino, kad skaičius 13 jai yra sėkmingas.

Parodoje eksponuojami darbai atlikti jai įprasta ir meistriškai įvaldyta monotipijos technika. Jau anksčiau teko pastebėti, kad šios grafikės kūrybai būdinga įspūdingas spalvų žaismas, plastiški gamtos motyvai, vizijos ir filosofinės minties polėkis. Kiekviena L.Vėgėlienės paroda pulsuoja optimizmu, geromis emocijomis.

Šioje gal kiek daugiau šviesaus liūdesio, nostalgijos ir labai stiprus, jaudinantis bėgančio laiko pojūtis. Jau darbų pavadinimai apeliuoja į tai – „Plaukimas dviese“, „Pilnatis“, „Gyvybės pradžia“, „Pradžia ir pabaiga“, „Paskutinė banga“, „Rudenį gimusieji...“, Bobų vasara“, „Neištrūksi...“, „Skausmas“, „Laiko tėkmė“, „Ruduo“, „Pavasario žydėjimas“, „Jaunystė“, „Branda“...

Menininkė šią parodą dedikavo savo tėvui, kuris vernisažo dieną būtų šventęs gimtadienį...

Ir naujausi dailininkės darbai – su netekties gaida, giliai išjausti ir apmąstyti. Iš tikrųjų tai ryškaus ir gyvo kolorito miražai, kažkur nutolę, bet atpažįstami, nešami negailestingo laiko. Tai tarsi kvietimas pamąstyti, kaip „toli... yra arti“. Stabtelėti ir įsižiūrėti, įsiklausyti į laiką ir mus, jame spurdančius kaip tas žuvis...

Liudmila įsitikinusi, kad menininkas grožį turi kurti, o ne griauti. Talentinga kūrėja savo patirtimi dalijasi su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentais. Prestižinėse miesto parodų salėse jos paveikslus retai pamatysi. Ji tarsi laikosi nuošalėje, iš kur geriau matyti ir jausti.