Kinas

„Garfildas“ – be grimo, be kepurės, tiesiai iš kompiuterio

Tamsus vakarėlis. J. Basanavičiaus gatvė Palangoje. Kulniukais naujutėlaičiu grindiniu kaukši seksuali blondinė. Staiga prie jos pribėga maža, keista būtybė. Blondinė, išgirdusi šnopavimą už nugaros, atsisuka. Mes išsižioję išvystame, kad tai brangioji popbarbė Britni Spyrs.

- Garfildas, katinas Garfildas, – kimiu, murkiančiu balsu išpyškina plaukuotas padaras. Britni nespėja ištarti nė žodžio, kai apšviestais stulpais ima leistis keturi Laros Kroft klonai su lazeriniais kardais rankose. Dainorėlė išgąstingai stveria pūkuotam padarui už uodegos – gal apsaugos nuo užpuolikų? Tačiau šis kitos nuomonės.

- Mano misija buvo tave išgelbėti, gražuole... tačiau šiandien aš tingiu...(fone pasigirsta atlikėjos Gintarės kūrinys „Tingiu“). Be to, turiu devynis gyvenimus, ir aštuonis jau išnaudojau.

Panašus į katiną gyvulėlis pasipusto letenas ir mes ant jo „ryžos“ nugaros regime skaičius „009“...

Tai ne komedijos scenarijus, tai rimtas pasiūlymas išsikvėpusiems „Bondo“ kino serialo kūrėjams. Ironiškos gaidelės bei naujas superagentas būtų tikras išganymas besitęsiančiose superherojaus veido paieškose. Kol kas kandidatų sąrašas neprognozuojamas – Džudas Lo, Orlando Blūmas, dainininkas Robis Viljamsas, Juvenas Makregoras ir naujausias taikinys – Erikas Bana iš „Milžino Halko“.

Labas rytas, yra tinkamesnis pretendentas – katinas Garfildas. Geras humoro jausmas, aštrūs nagai ir sugebėjimas pūsti miglą į akis priešams. Įsivaizduokite – Bondas –Katinas, sensacija ir skandalas vienu metu. Na, jei manote, kad čia per žiaurūs juokai, tai Garfildas puikiausiai tiktų bent jau Džeimso pavaduotojo vaidmeniui. Su tokia snukelio išraiška – jokių melodramų ir pasigailėjimo dvikojams...

Kaip jau tikriausiai supratote, šios savaitės kino premjera – vaidybinė nuotykių pasakaitė su vienu kompiuteriais animuotu išsišokėliu katinu Garfildu. Lietuvoje garsius iš komiksų, animacinių serialų ir ypač iš... turkiškos gumos su paveikslėliais. Nepažįstate? Tuoj užlopysim neišsilavinimo spragą. Putnumu panašus į Karlsoną, veido išraiška - į Bondą, kompiuteriniu kailiuku – į Skubį Du. Kalba kultinio aktoriaus, „Oskaro“ nominanto, „Pasiklydę vertime“ ir „Švilpiko dienos“ žvaigždės Bilo Murėjaus balsu. Įgarsinimas – „Oskariškas“, nuo meilaus burkavimo iki ausį rėžiančios isterijos.

Istorija paprasta kaip kačių ėdalas. Mylėjo katinas šeimininką, valdė jį, jo draugę ir namus, kol vieną gražią dieną pasirodė nepageidaujamas konkurentas šuo. Jau pirmą pažinties sekundę Garfildas užsiliepsnojo neapykanta ir gujo, gujo nabagėlį šunėką, kol išgujo gatvėn, o ten amžinas priešas papuolė į piktadario nelaisvę. Gailėdamas savęs, šeimininko ir netgi nelaimėlio šuns, tingus pūkų kamuolys tapo Hantu iš „Neįmanomos misijos“ ir Brosnanu iš „Bondo“ epopėjos. Ir šunį išvadavo, ir gerą reputaciją atgavo. O svarbiausia – publiką žioplumu ir sumanumu be žado paliko. Nors, ko gero, „Garfildo“ publika ir taip be žado atėjo – filmas yra ideali pramoga ir pamoka visiems iki dešimties. Taip pat tiems, kas užaugęs ir peraugęs vis dar mėgsta drumsti vandenį išdykavimais. Mažuosius skaniai „pažvygins“ paaugliško kino stabukai Dženifer Lov Hiujit ir Brekinas Mejeris, nors žvilgsniai labiausiai glostys šelmį katinėlį bei jo „pribumbasus“.

Didžiausias klausimas filmo kūrėjams – katinas yra CGI – kompiuterinės grafikos tvarinys, o visi kiti – tikri, gyvi, nors Hiujit kartais stengiasi atrodyti ir judėti kaip kompiuterinis savo kūno klonas. Galbūt vertėjo filmuoti ir tikrą katiną, pasiskolinant iš, tarkim, Kuklačiovo kačių cirko? Nes dabar vaizdas ne visada įtikinamas ir realybės pojūtis šlubuoja. Kita vertus, vargas ir pinigai būtų didesni, o čia – pastatai žalią ekraną ir aktoriai prakaituoja su menamu personažu arba iškamša.

Pats kompiuterininkų darbas taip pat su mažyčiu brokeliu, o ir išraiškos bei judesiai galėtų būti natūralesni. Tačiau mažieji šypsosis ir kompiuteriniam katinaičiui, kuris šįkart, ačiū Holivudui, bent jau be skrybėlės...