„Degantis žmogus“ - kerštas, kurio galima palinkėti…bet tik kine

Kinas

„Degantis žmogus“ - kerštas, kurio galima palinkėti…bet tik kine

Po Tarantino „Nužudyti Bilą“ dviejų neatremiamų filmų kirčių mus užplūdo įvairiausios, svyruojančios kokybės „keršto kino“ banga. Tarantinas nekaltas – aplinka kalta. Tiksliau – noras paleisti konvejerį, neatsitraukiant nuo įkaitusios keptuvės.

Po „Baudėjo“ ir „Keršto valandos“ dingojosi, kad su Tarantinu baigėsi skoningai stipri keršto puota ir prasidėjo trupinių rankiojimo paradas. Tačiau režisierius Tonis Skotas įtikina kitkuo – dar ne visos kulkos iššaudytos, parako yra, tereikia kūrybingumo, išmonės ir tiksliai subalansuotos aktorių komandos. Tonis Skotas – patyręs „greito kino maisto“ tiekėjas, per savo karjerą nepagailėjęs mažiausiai dešimties kino „hitų“ ir ne vieną garsenybę pristatęs tiesiai ant raudonojo kilimo. „Skotospektyva“ tokia plati, kad papuoštų veiksmo filmų muziejų be papildomos konkurentų kolekcijos. Jis išplukdė į giliuosius vandenis Tomą Kruzą, jis rinko taškus Šonui Koneriui, Briusui Vilisui, Bredui Pitui. Sąrašą galima tęsti iki begalybės. Tiesa, Tonis Skotas niekada neaplenkė savo brolio Ridlio Skoto „Oskarais“ ir uždarbiais kino teatruose. Kodėl? Buvo per geras prodiuseriams bei aktoriams ir nepuolė laužyti komercinių standartų. Nesivėlė į mokslinę fantastiką, nesipainiojo po kojomis kariniam kinui, nemiegojo su biografinėmis dramomis. Ištikimai tarnavo veiksmo trileriams ir nuo per didelių realybės svorių pavargusiems žiūrovams.

Pradžia tokia, kokios tikisi kiekvienas „popkornų“ monstras. Yra nusivylęs „mentas“, panašus į Harisono Fordo personažą „Liudininke“ ar „Švarcą“ „Pasaulio pabaigoje“. Gerasis Viešpats įkvepia jo sutrūnijusioms dienelėms naujos gyvasties – eteryje pasirodo mažutė protingutė mergaičiukė, kurią persekioja pagrobėjai. Mergaičiukė, be abejo, žvelgs „šeštuoju“ jaunojo vunderkindo Halei Džoelio Osmento pojūčiu. Staiga nusivylęs „kopas“ ims jausti išsigandusiai mergaičiukei prieraišumą ir tėvišką rūpestį... Aišku, pagal nestringančią programą ją pagrobs, ir dėdė Krizisas (keistoka pavardėlė) pavirs „Vorošilovo šauliu“. Kadangi jis skirtingai nuo dieduko pensininko kultiniame rusų filme yra kietuolis pačiame „strėnų skaudėjime“, niekšai spirgės kaip svilinami tarakonai.

Bet ties siužetu ironiškas požiūris ir baigiasi. Tonis Skotas visas kameras prijungia prie įtampos rozetės, trumpasis nervų jungimas, ir aktoriai nušvinta mistiška šviesa. Viskas pasakojama išlaikytai, su dėmesiu smulkmenoms ir veikėjų charakteriams. Prieraišumas atsiranda pamažu, tad ir keršto lavina atrodo šimtu tūkstančių procentų pateisinama. „Oskaro“ laureatas Denzelis Vašingtonas vėl aukštumoje. Tame pačiame aktorinių svajonių kalne su keršytoja Uma Turman. Šis juodas žmogus gali „ištraukti“ net patį bukiausią scenarijų, kaip antai „Mandžiūrijos kandidate“, tuo tarpu jo pastangų vertame kino projekte jis – grynas švytėjimas. Šalia jo švyti ir mažoji Dakota Faning, jau ragavusi didžiojo kino – ją galėjote pastebėti juostose „Semo vasara“ bei „Katinas su skrybėle“ . Mergaičiukė įžvalgi, emocionali, tačiau niekur „neperspaudžia“, kas būdinga jos metų aktoriukams. Įdomumo dėlei verta paminėti, kokius „grandus“ dar išvysite Denzelo ir Dakotos dueto koncerte. Pikantikos gerbėjams – naujasis Dženifer Lopes mylimasis – dainininkas Markas Antonis, gurmanams – ekscentriškasis itališkas populiarių amerikietiškų filmų prieskonis – Džiankarlas Džianinis bei „Oskaro“ ordino riteris Kristoferis Volkenas, tiesiog kino fanatams – Mikis Rurkas, jau devynerius su puse metų išgyvenantis vaidmenų ir šlovės badą.

Tiems, kas viliasi gausybės gaudynių, susišaudymų ir sprogimų, – antroji „Degančio žmogaus“ pusė – režisierius veteranas gerai išmoko „MTV“ vaizdo kultūros pamokas ir be kompromisų pažeria toną stilingo montažo stiklo. Šaunu, kad tai daro nepažeisdamas ir neperpjaudamas pačios istorijos arterijos. Taigi – jei turite kam atkeršyti, nesukite smegenų, netepkite kumščių, leiskite tai padaryti profesionalui Denzeliui. Tai jo atpildo ir keršto valanda.