Dabar rašytoja yra užbaigusi esė ir etiudų knygą „Mirties kilpa lietuvių fotografijoje“, kuri skaitytoją pasieks artimiausiu metu. Joje sudėti rašiniai apie trylika žymių fotokameros meistrų. Tarp jų – Romualdas Požerskis, Rimaldas Vikšraitis, Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas, Algimantas Aleksandravičius, skaitmeninio komponavimo virtuozas Evaldas Ivanauskas.

„Nuotraukas šiai knygai atsirinkau pati, vadovaudamasi jos tema. Mirties kilpa – pavojingas akrobatinis triukas, išbandantis žmogaus jėgas, drąsą, reikalaujantis maksimalaus susikaupimo. Rašau apie trylikos fotografų kūrybos aštriausias briaunas, provokuojančias atsivėrimą“, – pasakoja apie būsimąją, jau devintąją, savo knygą D.Zelčiūtė.

Su fotografija buvo susijusi ir pernai išleistoji – „Drama be taisyklių. Algimanto Aleksandravičiaus portreto kontūrai“. 2006-aisiais pasirodžiusi D.Zelčiūtės eilėraščių knyga „Stotys“ taip pat buvo papildyta fotografijomis.

Darbas darbą veja, prisipažįsta rašytoja, kuri dar yra ir įdomių kūrybos vakarų ciklo Menininkų namuose vedėja. Leidykla „Tyto alba“ D.Zelčiūtei užsakė sudaryti prisiminimų apie Jurgą Ivanauskaitę knygą, kurią numatoma išleisti 2008 metais. Ant rašomojo stalo guli ir spaudai rengiamo naujo poezijos rinkinio „Mano priešui“ rankraščiai. „Tas pavadinimas nėra dedikacija kažkokiam mįslingam asmeniui. Priešas yra tai, su kuo aš kovoju pati savyje“, – patikslina poetė.

Dar viena didelė rašytojos D.Zelčiūtės meilė – teatras. „Visada norėjau būti teatre. Bet kuo. Kad ir indus bufete nurinkinėti. Teatras man visada atrodė tikresnis, švaresnis nei realus gyvenimas“, – yra sykį išsitarusi žinomų aktorių dukra. Pernai Kauno kameriniame teatre buvo pastatyta jos pjesė „Kūno vartai“ – subtili impresija apie moters gyvenimą nuo vaikystės iki senatvės. Dabar Dovilė sako pradėjusi rašyti kamerinę pjesę trims veikėjams „Brangioji dukrele“. „Apie ką ji? Apie tai, kas man visada buvo svarbu ir artima, – šeimą, humanistines vertybes.“